Spalio 4, aštunta karinio konflikto Kalnų Karabache diena

 

Spalio 4, aštunta karinio konflikto Kalnų Karabache diena

 

Rašau karinio konflikto, nors tai jau yra pats tikriausias karas.

Susišaudymai tęsiasi toliau palei visą fronto liniją. Abi pusės vis intensyviau kelia video įrašus su trofėjais. Azerbaidžanas įsibėgėjo informacinio karo fronte ir pateikia vis daugiau ir daugiau informacijos ir video įrašų. Tarp jų – ir iš užimtų armėnų pozicijų. Matosi, kad tai atskiri gynybos punktai, nepridengti ugnimi iš kaimyninių gynybos punktų – azerbaidžaniečiai vaikščioja visu ūgiu ir absoliučiai nesibijo apšaudymo. Užimti tokį punktą kalnuose nelengva, bet paprastai jis turi tik nedidelę taktinę reikšmę. Video įrašai leidžia įvertinti neblogą azerbaidžaniečių ekipuotę ir gerokai prastesnį, netgi skurdoką armėnų karių aprūpinimą. Kaip jau minėjau, šaunamieji ginklai yra seno sovietinio tipo, ir tas šiek tiek stebina. Ypač Azerbaidžano atveju – tikėjausi modernesnės pėstininkų ginkluotės. Labiausiai domina prieštankinių granatsvaidžių RPG-7 amunicija – jo prieštankinė kumuliatyvinė granata yra neefektyvi šaudant į pėstininkus lauko įtvirtinimuose ir atviroje vietovėje, o specialios skeveldrinės ar termobarinės granatos sukurtos ir naudojamos tik kelių valstybių kariuomenėse. Ukrainoje, ir kitur problema neretai sprendžiama pritaikant šaudyti 82 mm minosvaidžio minas – tačiau tai nėra nei gera, nei patogi išeitis, visų pirma dėl ženkliai kritusios ir taip mažo taiklumo (ir ne visada saugu patiems). Termobariniai užtaisai (į orą paskleidžiantys sprogų aerozolinį mišinį, kuris sprogsta panašiai kaip dujų kamuolys) efektyvūs uždarose ir pusiau uždarose patalpose, taip pat ir kalnuose, tačiau čia jų nematyti.

Parodyta trofėjinė iš armėnų paimta minosvaidžių baterija su automobiliais irgi kiek nustebino skurdoka įranga.

Atėjo laikas pakalbėti apie prirakintus arba neva prirakintus gynybinėse pozicijose armėnų karius. Užaugau sovietmečiu ir perskaičiau per daug propagandinio šlamšto apie „prirakintus“ vokiečių, rumunų ar italų karius Rytų fronte, kad taip lengvai imčiau ir patikėčiau. O dar taip dažnai suka šiuolaikinį rusišką filmą „Gegutė“, apie vokiečių prirakintą suomių snaiperį... Sovietiniai propagandiniai šablonai gajūs visoje buvusios SSRS erdvėje, Ukrainoje abi pusės perrašinėjo pačią primityviausią, maždaug penkiasdešimtųjų sovietinę propagandą, dažnai pakeisdami tik vietovės pavadinimą. Man asmeniškai ši istorija su prirakinimu kvepia melu, bet ko tik kare nepasitaiko. Kol kas pateikti „įrodymai“ neįtikina.

Abi pusės ir toliau apšaudo civilių gyvenamas vietoves, ir matomi vaizdai liūdina net ekrane. Artilerijos apšaudyti gyvenamieji kvartalai ir namai dar ilgai po to išlaiko kažkokį slogutį, niekada nemėgstu juose lankytis, nors tik čia gali paliesti ir įvertinti vienos ar kitos artilerijos sistemos padaromą žalą pastatų konstrukcijoms. Abi pusės šiandien didžiausią dėmesį ir skyrė viena kitos kaltinimui dėl civilių apšaudymo, ir paneigimui, kad tą daro jos pačios pajėgos.

Azerbaidžanas ryte pranešė apie neva sunkiai sužeistą nepripažinto Kalnų Karabacho lyderį Araiką Arutiunianą. Jerevanas šią žinią paneigė. Vėlyvą popietę Azerbaidžano prokuratūra jau pranešė apie jam iškeltą baudžiamąją bylą. Už suplanuotą civilių gyventojų žudymą ir panikos kėlimą tarp žmonių – taip ar panašiai turėtų skambėti 15-as Azerbaidžano baudžiamojo kodekso straipsnis. Taip kad greičiausiai A. Arutiunianas nenukentėjo.

Budriai sekama, kad nebūtų tiekiami ginklai ir medžiagos kitai kariaujančiai pusei per Sakartvelo ar Irano teritoriją, abi pastarosios tai kategoriškai neigia.

Čia rado vietos pasisakyti ir Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka. Apie tai, kad per paskutinį pusmetį nė viena kariaujanti pusė negavo iš Baltarusijos karinių krovinių.

Politiniame fronte pagaliau pasigirdo naujų balsų. Pirmiausia – Azerbaidžano prezidentas kategoriškai atmetė galimybę kalbėtis apie taikos derybas tarpininkaujant Rusijos, JAV  ir Prancūzijos vadovams, kadangi šie tris dešimtmečius nieko nedarė, kad būtų sustabdytas konfliktas. Tai tarsi kvietimas, tik kam? Jungtinėms tautoms? O galbūt – Kinijai?

Armėnija viešai pareiškė tikinti, kad Rusija laikysis savo įsipareigojimų pagal Kolektyvinio saugumo sutartį, jeigu to bus paprašyta.

Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas nuo retorikos apie kovą be jokių kompromisų perėjo prie konkretesnių reikalavimų. Jis kol kas vienintelis – Armėnija turi išvesti savo pajėgas iš Kalnų Karabacho. Šis reikalavimas neįvykdomas, bet tai jau šiokia tokia pradžia – jokios derybos neįmanomos, kol nėra pareikšta kokių nors reikalavimų.

Derybos šiuo atveju tik dėl karo veiksmų nutraukimo ir paliaubų – jokios derybos dėl Kalnų Karabacho ateities šiandien ir artimiausiu metu yra neįmanomos.

Nuotrauka iliustracijai: sovietų kariai apžiūrinėja grandinę, kuria prie kulkosvaidžio buvo prikaustytas vokiečių karys