Rusijos karinio
techninio forumo Armija-2020 ginklų parodoje pirmą kartą pademonstruotas rusiškas lengvasis kulkosvaidis RPL-20. Ginklas
sukėlė didelį susidomėjimą, o rusams - tiesiog ekstazę. Kas tai per ginklas, ir
kodėl tokios emocijos?
 |
| Lewis |
 |
| DP-27 |
Daug nesiplėsiu ir paminėsiu tik keletą trūkumų. Konstrukcinis trūkumas buvo nekeičiamas vamzdis - jis greitai užkaisdavo ir kulkos pradėdavo lakstyti toli į šalis nuo taikymosi linijos, arba tiesiog netoli nulėkę krisdavo kulkosvaidininkui vos ne po nosimi.
Sovietmečiu ginklas buvo labai giriamas, todėl nepaprastai nustebau Andriaus Bulotos atsiminimų knygoje "Ten, už kalnų Ispanija". Autorius, komunistuojantis nepasisekusio pasikėsinimo į A. Voldemarą dalyvis, ten kariavo pilietiniame kare internacionalinėje brigadoje respublikonų pusėje, buvo kulkosvaidžių kuopos karys. Pagyręs prancūziškus kulkosvaidžius Hotchkiss, A. Bulota keletą kartų labai blogai atsiliepė apie DP-27, kurie dėl perkaitimo labai greitai pradėdavo barstyti kulkas sau po kojomis. Šis katastrofiškai ir politiškai neteisingas vertinimas praslinko pro akis cenzūrai, tikriausiai nesupratusiai, kad "kulkosvaidis su lėkšte" yra ne kas kitas, kaip propagandos aukštinamas DP-27.
Kita šio kulkosvaidžio bėda buvo bloga gamybos kokybė. Sovietų pramonė niekada nepasižymėjo kokybe, tačiau metai, kada buvo kuriamas DP, buvo ypatingai alkani ir nevykę - visi 1927 m. techninės kariuomenės modernizacijos etapui sukurti ginklai tapo žemo lygio pramonės atspindžiu. 1940 m. rudenį tikrinant Lietuvoje dislokuotos 5-osios šaulių divizijos ginkluotę, nustatyti šokiruojantys faktai: iš 9 vienoje šaulių (taip buvo vadinami sovietų pėstininkai) kuopoje turėtų lengvųjų kulkosvaidžių DP šaudė tik 7, ir tik 2 iš jų - automatine ugnimi. Likę 2 buvo tiesiog metalo laužas. Nieko keisto, kad 5-oji šaulių divizija buvo nušluota jau pirmosiomis vokiečių puolimo dienomis 1941 m. birželį.
Nors sovietai su DP-27 ir kariavo per visą antrą pasaulinį, jo trūkumai nuo to niekur nedingo. Todėl 1944 m. DP-27 buvo modernizuotas ir tapo DPM, nors pagrindinės problemos ir nebuvo išspręstos. Vėliau pamėginta iš jo sukurti keistą hibridą RP-46, pavadintą "kuopos kulkosvaidžiu", vietoje dėtuvės naudojusį juostą su šoviniais, turėjusį pakeisti šaulių kuopose turėtus sunkiuosius kulkosvaidžius Maksim ir SG-43.
 |
| RP-46 |
Iš
viso to nieko gero neišėjo, nors DP, DPM ir RP-46 kariavo visame pasaulyje, o
kai kur tebekariauja dar ir šiandien - juk trečio pasaulio šalyse dar ir
šiandien pasitaiko kareivų, ginkluotų lygiavamzdėmis muškietomis.
1944 m. turėjo tapti lūžio metais - buvo priimtas ginkluotėn visiškai naujos konstrukcijos Degtiariovo sistemos kulkosvaidis RPD (rankinis kulkosvaidis Degtiariovo, rus. - ручной пулемёт Дегтярёва). Tai buvo pirmas lengvasis kulkosvaidis, šaudantis sumažinto galingumo šoviniais 7,62x39 mm, dar vadinti "tarpiniais", vėliau naudotais ir "Kalašnikovo" automate.
Šaudmuo buvo sukonstruotas "užmetus akį" į inovatyvius vokiškus 7,92x33 mm, tradiciškai juos šiek tiek padidinus - Sovietų Sąjungoje viskas turėjo būti daugiau ir galingiau nei Vakaruose, dėl "daugiau" kartais užmerkiant akis į realų efektyvumą.
RPD kulkosvaidyje šaudmenys buvo paduodami iš 100 šovinių juostos, patalpintos būgninėje metalinėje dėtuvėje. Kulkosvaidis gavosi gana lengvas, jį kopijavo ir gamino Kinija bei kitos šalys, jis taip pat pakariavo visuose pasaulio karuose, tačiau trūkumų jam pačiam netrūko. Vienas iš jų - tradicinis kaistantis nekeičiamas vamzdis, neleidžiantis ilgą laiką šaudyti intensyvia ugnimi.
 |
| RPD |
1961 m. pasirodė lengvasis "Kalašnikovo" kulkosvaidis RPK, o 1974 - RPK-74. Paprasti (konstrukcija kaip "Kalašnikovo" automato), lengvi, su 45 šovinių dėtuve, ilgesniu vamzdžiu. Atrodė gražiai ir turėjo pakeisti visus kitus kulkosvaidžius sovietų motošaulių skyriuje (mažiausias karinis vienetas, nuo 7 iki 15 karių). Tačiau eksploatacijos eigoje paaiškėjo, kad RPK buvo daugiau automatiniai šautuvai su kojelėmis, nei lengvieji kulkosvaidžiai.
 |
| RPK-74 |
 |
| PKM |
Tuo metu belgų FN sukūrė itin vykusį 5,56x45 mm (standartinis NATO kalibras) kulkosvaidį Minimi, kuris netrukus užkariavo daugelio šalių kariuomenes, o tuos, kurie jų neturi, privertė pavydėti. Tame tarpe ir Lietuvos kariuomenę, kuri ilgokai pavydėjusi, galų gale šiuos kulkosvaidžius irgi pradėjo pirkti.
Minimi tapo pagrindiniu JAV ginkluotųjų pajėgų lengvuoju kulkosvaidžiu, pavadintu M249 SAW (skyriaus automatinis ginklas, angl. Squad Automatic Weapon). Amerikiečių pėstininkų skyriuje buvo ne vienas, o net keli tokie kulkosvaidžiai: Sausumose pajėgose - 2, Marinų (jūrų pėstininkų) - net 3, čia jais buvo apginkluojamos iš 4 karių sudarytos "ugnies komandos" (Fire Team), mūsiškai tai būtų grandies atitikmuo. Tai amerikietiškam pėstininkų skyriui leido įgyti didelę ugnies persvarą lyginant su analogiškais oponentų vienetais.
 |
| FN Minimi |
 |
| ZB 26 |
 |
| Autorius: Vitaly V. Kuzmin - http://www.vitalykuzmin.net/Military/ARMY-2016-Static-part4, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=52126620 |
Keturis metus apie RPK-16 nieko nebuvo girdėti, ir staiga Armija-2020 demonstraciniame stende pirmą kartą pasirodė JIS - RPL-20! Toks džiūgavimas Rusijoje tikriausiai buvo tik užgrobus Krymą. Pasak jų pačių ekspertų ir visuomenės komentarų - pirmą kartą jiems pavyko sukurti tokio kalibro lengvąjį kulkosvaidį su juostiniu šovinių padavimu.
 |
| RPL-20, nuotr. iš modernfirearms.ru |
Rusams gi vėl gavosi ne lengvasis kulkosvaidis, o automatinis šautuvas su juostiniu šovinių padavimu. Iki lengvojo kulkosvaidžio jis "netempia" dėl svorio - sverdamas vos 5,2 arba 5,5 kg (priklausomai nuo vamzdžio ilgio) šis ginklas tiesiog nepajėgus palaikyti taiklios intensyvios ugnies, būdingos kulkosvaidžiui. Jo vamzdis ir vėl nekeičiamas. Tiksliau keičiamas, bet negreitai - užtrunka iki dviejų minučių. Tai reiškia, kad mūšyje jo nekeisi.
Net solidūs rusų ekspertai mėgino šį faktą ignoruoti, geriausiu atveju ką nors mykdami. Taigi, RPL-20 gavosi labiau JAV jūrų pėstininkų korpuse naudojamų šautuvų IAR M27 ir M38A1 atitikmeniu, tik ne su dėtuve, o su juosta. Tačiau abu "amerikiečiai" (tai yra vokiški Heckler und Koch ginklai) yra ne skyriaus, o mažesnio vieneto - jau paminėtos "ugnies komandos" (fire team), sudarytos iš 4 karių - ginklas. Jie komplektuojami kojelėmis ir itin gerais optiniais taikikliais ir naudojami kaip kombinuotas automatinis ginklas+taiklaus šaulio šautuvas (DMR).
Taigi, JAV marinai naudoja visai kitą
taktiką ir organizaciją, prie kurios pritaiko savo ginklus, o štai rusų RPL-20
prie jų organizacijos niekaip "nelimpa". Kad RPL-20 naudojamas kaip
automatinis šautuvas labai gerai matyti ir gamintojo reklaminiame video įraše
(nuoroda žemiau).
Kad neklystu vertindamas netrukus patvirtino ir ginklų ekspertas Maksimas Popenkeris, pasidalinęs vyriausiojo "Kalašnikovo" koncerno konstruktoriaus išsakyta informacija. Jo teigimu, RPL-20 numatytas kaip pagalbinis automatinis ginklas motošaulių skyriuje, pagrindiniu tebelieka universalūs kulkosvaidžiai PK, PKM ir Pečeneg. RPL-20 turės ir konkurentą - lengvąjį kulkosvaidį Kord-5,45.
Rašydamas šį tekstą 2020 m. prognozavau, kad prie RPL-20 konstruktoriams dar teks padirbėti 2 metus, kol jis bus pateiktas kariuomenės bandymams. Atsižvelgiant į Rusijos realijas, šis laikas gali dar užtrukti. Tikėjausi, kad po 2-4 metų pamatysime parodoje vėl visiškai kitą ginklą, o RPL-20 taps retu žaisliuku armijos ir vidaus reikalų specialių pajėgų daliniuose.
Neatmečiau tikimybės, kad jis gali tapti ir eksportiniu hitu - nes,
pripažinkime, ginklas visai neblogai žiūrisi, o į rusiškus ginklus dairosi kariškiai iš šalių, kurioms Vakarai ginklų neparduoda.
Apsirikau, rusų konstruktoriams prireikė daug daugiau laiko, kad RPL-20 atsidurtų kariuomenės bandymuose, tai yra būtų perduotas išbandyti į karinius dalinius. Ne 2, o 4 metų. Būtų užtrukę dar ilgiau, bet 2022 metais agresijai prieš Ukrainą peraugus į didelio masto karą, ginklų gamintojai gavo spyrį į užpakalį ir buvo priversti suktis geriau.
Ir štai, 2025 metų liepos 11 d., Rusijos gynybos ministrui A. Belousovui lankantis fronte, rusų pajėgų grupės "Dnepras" vadavietėje (greičiausiai imituojant vadavietę susitikta kur nors gerokai toliau nuo fronto, saugioje vietoje, nes Rusijos valdžia nemėgsta rizikuoti), surengtas šou, per kurį ministrui buvo raportuota apie labai geras kulkosvaidžio RPL-20 ir automatinio šautuvo AK-12k savybes. Išklausęs ministras priėmė "valingą" sprendimą - įsakė pradėti šių ginklų gamybą.
Iš kitos pusės, jie nelabai ir turi ką daryti - turėtų ginklų atsargos per 3,5 metus karo gerokai aptirpo, o pradėti gaminti senus neracionalu, naujesni visgi turi bent jau vieną pranašumą - jie pritaikyti montuoti šiuolaikinius taikymosi prietaisus ir duslintuvus/garso slopintuvus, kas iki šiol yra senų sovietinių ir posovietinių ginklų Achilo kulnas.
Kaip greitai išvystys naujų ginklų gamybą - neaišku. Bet kol kas matome, kad įgyvendinti politinės ir karinės vadovybės "valingus nurodymus" rusų ginklininkams nelabai sekasi.
RPL-20 gamintojo reklaminis įrašas (2020):
https://www.youtube.com/watch?v=m0s0e-nRun0
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą