Skirtingai nei mano garsūs oponentai, aš pradėsiu ne nuo dotrakių kavalerijos atakos. Net ne nuo pačio mūšio eigos ir taktikos vertinimo. Pradžioje pakalbėkime apie karinės kampanijos strategiją. Taip taip, karinę kampaniją ir jos strategiją. Nes Nemirėlių ir Žmonių kova yra būtent karinė kampanija, kurios baigtis išsprendžiama lemiame mūšyje prie Vinterfelo. Ir čia scenaristai padaro pirmą didelę klaidą - Žmonės nevykdo absoliučiai jokios žvalgybos, pasirinkdami išankstinio pralaimėjimo strategiją - nesekti priešo judėjimo. Ateis tai ateis, tada ir kausimės. Ir tokią sudžiūvusios duonos plutą mums pakiša po didelio torto su sultinga vyšnia. Juk mes jau įpratome, kad šiame seriale visi herojai vieni kitus seka, varnai siuva kaip elektroniniai laiškai, žaibiškai perduodami informaciją iš taško A į tašką B. Senas geras HUMINT (Human Inteligence) arba, žmonių kalba, šnipinėjimas. Na, patys žinote: šnapsas, kortos, moterys, pinigai, visos kitos žmogiškosios silpnybės...
Taip, sutinku, Nemirėlių atveju HUMINT nieko neduoda - jie nenori gerti, valgyti, nenori gerų arklių ir naujų drabužių, nelošia kortomis. Ir, kas blogiausia, jiems nereikia moterų. Visai. Čia bet koks HUMINT baigiasi neprasidėjęs.
 |
| Benas Šimkus išgauna paslaptis iš Nemirėlių |
Bet Žmonės turi priemonių strateginei (tolimai) ir taktinei (artimai) oro žvalgybai. Kaip suprantate, kalbu apie varnus, kurie ne tik perneša žinutes, bet ir gali žvalgytis. Nes Brenas Starkas gali matyti jų akimis.
 |
| Benas Šimkus su žvalgu Varniumi |
Sakykite, prašau, kuo tai skiriasi nuo šiandienio amerikietiško žvalgybinio bepiločio "Raven" ("Varnas")? Gyvas Varnius tobulesnis už droną, nes skrenda neribotu atstumu, nezvimbia, pats pasipildo kuru, gali pakeliui pailsėti, gali maskuotis tiek laukuose, tiek miškingoje ar urbanizuotoje vietovėje. Geriausiai visgi varnas pritaikytas taktinei žvalgybai.
 |
| Amerikiečių karys su UAS RQ-11B Raven, nuotr. gamintojo |
Dar Žmonės turi du drakonus, kurie gali skristi toli toli ir vykdyti strateginę žvalgybą, saugiai laikydamiesi dideliame aukštyje. Jie būtų neišvengiamai sužinoję iš anksto, kad Nakties Karaliui pavyko atgaivinti "numuštą" drakoną, ir tai būtų buvus labai svarbi informacija. Surengus pasalą, šį "baltąjį" drakoną būtų buvę galima pribaigti dar prieš lemiamą mūšį, ir Nakties Karaliui tektų kautis taip, tarsi žaisti šachmatais be valdovės figūros, kad priešininkas jas turi net dvi.
Aišku, galima vykdyti žvalgybą ir patrulių pagalba, bet yra tikimybė kad net labiausiai patyrusius pėsčius žvalgus Nemirėliai pagaus ir įtrauks į savo armiją. Rizikinga, bet galima.
 |
| Pėsčias patrulis eina žvalgyti Nemirėlių (spėju, kad rage tikrai ne vanduo) |
Išžvalgę Nemirėlių armiją žvalgai nustatytų, kad jie eina viena didele mase, vienu keliu, koks jų greitis ir kada prieis Vinterfelą. Šioje masėje aiškiai išskirtų Baltųjų Klajūnų grupelę ir, galbūt juos net atakuotų drakonais (ir taip sužinotų, kad šie bjaurybės ugnyje nedega) ir/arba pasalą surengusiais geriausiais kariais.
 |
| Geriausi kariai rengia pasalas ir prisidengdami dūmų uždanga netikėtai atakuoja Baltuosius Klajūnus |
Taigi, Žmonės turėtų neišvengiamai išžvalgyti Nemirėlių kariuomenės kelią, tiksliai žinoti jos maršrutą ir atvykimo laiką. Kitaip sakant, galėtų pasirinkti sau patogią vietą ir laiką mūšiui. Žmonės negalėjo taip abejingai laukti Nemirėlių kariaunos atėjimo ir lemiamą mūšio dieną tiesiog baugiai žiūrėti į tamsą, laukdami kas iš jos išnirs. Todėl, kai atėjo mūšio naktis, Žmonės turėjo žinoti VISKĄ apie savo priešo pajėgas, o priešas nieko nežinoti apie Žmonių kariuomenę. Scenaristų broko dėka taip nenutiko.
MŪŠIS
Mūšis yra lemiama mūsų aptariamos kampanijos dalis. Tai labai primena senovės laikus, kai kariuomenės susitikdavo lauke ir viename dideliame mūšyje išspręsdavo karinės kampanijos likimą. Filmo kūrėjų sumanymu, mūšio lauke galioja būtent senųjų laikų, labiausiai primenančių viduramžius, taisyklės.
Tokiame mūšyje nesistengiama sunaikinti visus priešus. Svarbiausia yra priversti priešus bėgti ir, pageidautina, pričiupti mūšyje dalyvaujantį valdovą, šiuo atveju - Nakties Karalių su keliais jo bendražygiais. Kitaip sakant, reikia suardyti priešo kovinę rikiuotę, suardyti jos dalių bendradarbiavimą ir dezorganizuoti kariuomenės valdymą. Tada mušti atskirtus vienus nuo kitų priešo padalinius, priverčiant juos bėgti arba pasiduoti. . Paprasta kaip du kart du. Kaip 1410 m. Žalgirio (Grunwaldo) mūšyje.
ir 1605 m. Salaspilio (Kirholmo) mūšyje
Išardyti priešo rikiuotę patogiausia staigia sunkiosios kavalerijos ataka, pramušant jo centrą ar sumaišant su žemėmis kurį nors flangą. Apsiginti nuo sunkiosios kavalerijos prastai parengtiems ir lengvai ginkluotiems pėstininkams praktiškai neįmanoma.
Su Nemirėliais tokia taktika neveiksminga - jie neturi vieningos rikiuotės, eina pirmyn amorfiška mase, kurioje kiekvienas Nemirėlis valdomas grupelės Baltųjų Klajūnų, ir šito valdymo nenutrauks jokios dulkės, tamsa, lietus ar atstumas. Tarsi skruzdėlių armija, kurioms visiškai tas pats - mirti ar gyventi, kurios nežino, kas yra baimė ir noras išlikti, kurios nepabėgs ir nemaldaus pasigailėti. Todėl Nemirėlius reikia sunaikinti. Literally.
Pasiųsti prieš juos kavaleriją - visiškai neracionalu. Viena pati kavalerija neprasibraus iki Baltųjų Klajūnų, o prasibrovusi - nesunaikins. Kritę kavaleristai patys taps Nemirėliais ir papildys priešo kariuomenę. Siųsti į savižudišką ataką filmo kūrėjų sugalvotus visiškai nešarvuotus dotrakius yra absurdas, už kurį reikėtų atleisti jų konsultantą. Nors pamatęs tokį vaizdą konsultantas pats turėjo atsistatydinti, ir daugiau į prodiuserių skambučius ir laiškus neatsakinėti.
Tokiu atveju veiksminga tik viena taktika - suglausti rikiuotę. Priešas neturi jokių lankų, arbaletų, trebušetų, balistų ar kitų per atstumą kaunančių ginklų, todėl suglausta rikiuotė bus daug tvirtesnė ir atsparesnė, o nuostoliai nepadidės. Reikia įrengti kelias gynybos linijas su lauko fortifikacijomis: išsikasti griovius, supilti pylimus, apsitverti tvoromis, apsirūpinti alyva ir kitais degančiais skysčiais. Trauktis nuo vienos linijos prie kitos, galiausiai pasitraukiant į pilį. Sunaikinti kiek galima daugiau Nemirėlių, o tada pramušti išretėjusią jų masę, pasiekti Baltuosius Klajūnus ir juos nukauti. Su dviem drakonais, siautėjančiais filmo kūrėjų vaizduotėje sukurtame mūšio lauke, tai būtų garantuota pergalė.
Taigi pergalės The Battle of Winterfell strategija paprasta:
stebėk,
pasirink vietą,
pasinaudok fortifikacijom,
išsekink,
atakuok
Tokia trumpa apžvalga ir keletas pastebėjimų
Pirma. Didžiausia serialo vertė - jame atskleidžiami žmonių charakteriai ir tarpusavio santykiai. Nuožmi kova dėl valdžios, turto, ir moterų. Sceniniai kostiumai yra tik dekoracijos. Žiūrint iš šio taško - serialas tiesiog puikus.
Antra. Kaip, po velnių, galima sukurti septynis gerus sezonus, ir kai visi laukia fejerverko, aštuntame padaryti .. piššš!!! Jeigu būčiau koks nors užkalnis, pasakyčiau viską, ką galvoju apie kūrėjų komandą. Bet nesu, todėl rašau apie tai, ką dabar skaitote.
Trečia. Nors tai su serialu tiesiogiai ir nesusiję, bet nori nenori mintis neišvengiamai ateina - susidūrę su Dirbtiniu Intelektu ir jo valdomomis bedvasėmis kovos mašinomis mes, Žmonės, negalėsime pasinaudoti daugeliu mums įprastų gebėjimų ir pajėgumų. Mes būsime labai pažeidžiami.
Net neturėsime garbės nugalėję priešą - na kokia čia garbė numušti skraidantį dulkių siurblį?
Ačiū, Benai, už puikias nuotraukas!
MŪŠIS
Mūšis yra lemiama mūsų aptariamos kampanijos dalis. Tai labai primena senovės laikus, kai kariuomenės susitikdavo lauke ir viename dideliame mūšyje išspręsdavo karinės kampanijos likimą. Filmo kūrėjų sumanymu, mūšio lauke galioja būtent senųjų laikų, labiausiai primenančių viduramžius, taisyklės.
Tokiame mūšyje nesistengiama sunaikinti visus priešus. Svarbiausia yra priversti priešus bėgti ir, pageidautina, pričiupti mūšyje dalyvaujantį valdovą, šiuo atveju - Nakties Karalių su keliais jo bendražygiais. Kitaip sakant, reikia suardyti priešo kovinę rikiuotę, suardyti jos dalių bendradarbiavimą ir dezorganizuoti kariuomenės valdymą. Tada mušti atskirtus vienus nuo kitų priešo padalinius, priverčiant juos bėgti arba pasiduoti. . Paprasta kaip du kart du. Kaip 1410 m. Žalgirio (Grunwaldo) mūšyje.
 |
| Pradinis Žalgirio mūšio etapas. Schema iš http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2006-2011/node/3134.html |
 |
| Salaspilio mūšis, autorius Pieter Snayers, wikipedia |
 |
| Sunkiųjų Abiejų Tautų Respublikos husarų ataka |
Pasiųsti prieš juos kavaleriją - visiškai neracionalu. Viena pati kavalerija neprasibraus iki Baltųjų Klajūnų, o prasibrovusi - nesunaikins. Kritę kavaleristai patys taps Nemirėliais ir papildys priešo kariuomenę. Siųsti į savižudišką ataką filmo kūrėjų sugalvotus visiškai nešarvuotus dotrakius yra absurdas, už kurį reikėtų atleisti jų konsultantą. Nors pamatęs tokį vaizdą konsultantas pats turėjo atsistatydinti, ir daugiau į prodiuserių skambučius ir laiškus neatsakinėti.
Tokiu atveju veiksminga tik viena taktika - suglausti rikiuotę. Priešas neturi jokių lankų, arbaletų, trebušetų, balistų ar kitų per atstumą kaunančių ginklų, todėl suglausta rikiuotė bus daug tvirtesnė ir atsparesnė, o nuostoliai nepadidės. Reikia įrengti kelias gynybos linijas su lauko fortifikacijomis: išsikasti griovius, supilti pylimus, apsitverti tvoromis, apsirūpinti alyva ir kitais degančiais skysčiais. Trauktis nuo vienos linijos prie kitos, galiausiai pasitraukiant į pilį. Sunaikinti kiek galima daugiau Nemirėlių, o tada pramušti išretėjusią jų masę, pasiekti Baltuosius Klajūnus ir juos nukauti. Su dviem drakonais, siautėjančiais filmo kūrėjų vaizduotėje sukurtame mūšio lauke, tai būtų garantuota pergalė.
Taigi pergalės The Battle of Winterfell strategija paprasta:
stebėk,
pasirink vietą,
pasinaudok fortifikacijom,
išsekink,
atakuok
Tokia trumpa apžvalga ir keletas pastebėjimų
Pirma. Didžiausia serialo vertė - jame atskleidžiami žmonių charakteriai ir tarpusavio santykiai. Nuožmi kova dėl valdžios, turto, ir moterų. Sceniniai kostiumai yra tik dekoracijos. Žiūrint iš šio taško - serialas tiesiog puikus.
Antra. Kaip, po velnių, galima sukurti septynis gerus sezonus, ir kai visi laukia fejerverko, aštuntame padaryti .. piššš!!! Jeigu būčiau koks nors užkalnis, pasakyčiau viską, ką galvoju apie kūrėjų komandą. Bet nesu, todėl rašau apie tai, ką dabar skaitote.
Trečia. Nors tai su serialu tiesiogiai ir nesusiję, bet nori nenori mintis neišvengiamai ateina - susidūrę su Dirbtiniu Intelektu ir jo valdomomis bedvasėmis kovos mašinomis mes, Žmonės, negalėsime pasinaudoti daugeliu mums įprastų gebėjimų ir pajėgumų. Mes būsime labai pažeidžiami.
Net neturėsime garbės nugalėję priešą - na kokia čia garbė numušti skraidantį dulkių siurblį?
Ačiū, Benai, už puikias nuotraukas!
Jeigu tekstas patiko, mano viešus ir nemokamus įrašus galima paremti:
Support Egidijus Papečkys at Contribee!
EgidijusPapeckys is creating Military and History News by Egidijus Papečkys | Patreon
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą