Spalio 3, septinta karinio konflikto Kalnų Karabache diena

 Spalio 3, septinta karinio konflikto Kalnų Karabache diena

Armėnų karys demonstruoja trofėjinius ginklus

Atrodo, kad armėnai sėkmingai ginasi ir vietomis surengė nedidelius efektyvius kontrpuolimus. Tačiau labai nesunku ir apsirikti – visi šaltiniai remiasi tik abiejų kariaujančių šalių mums pateikta informacija ir vaizdais, jokių nepriklausomų nuo valdžios vaizdų ir žinių nėra – informacinio fronto siena patikimai uždaryta.

Pabandykime paanalizuoti tai, ką mums pateikė.

Armėnai rodo daug nukautų Azerbaidžano karių kūnų ir paimtų šaunamųjų ginklų. Veiduose – nesuvaidintas pergalės džiaugsmas. Jokios pagarbos nukautiems priešams. Kaip kalbėjau per LNK dar pirmadienį, antrąją konflikto dieną (gaila, bet iš mano išsamaus pasakojimo parodė vos kelias sekundes), šiame kare kaunamasi iki mirties – kol kas nė viena šalis neparodė paimtų belaisvių, pasiduoti čia niekas nenori. O jeigu kas nori, tai anaiptol nereiškia, kad į nelaisvę ims.

Dauguma Azerbaidžano karių nukauti atviroje vietovėje, vos vienas – negiliame uolėtoje žemėje iškastame apkasėlyje, skirtame gulėti vienam kariui. Dauguma sušaudyti šaunamaisiais ginklais, vienas – užlipęs ant pėstininkams skirtos minos, greičiausiai savadarbės – labai dideli sužalojimai, nutrauktos galūnės. Šiaip bendras vaizdas labai primena platinamus kurdų, kuriose jie sušaudo turkų patrulius kalnuose. Aiškiai matyti, kad kariauja šauktiniai, ne profesionalai – žuvę kariai nesilaikė intervalų ir jokių kitų elementarių taktinių reikalavimų.

Ginklai – seni ir nauji „kalašnikovo“ automatai, universalūs kulkosvaidžiai PKM, prieštankiniai granatsvaidžiai RPG-7, snaiperio šautuvai SVD (nereikia manęs pataisyti – tokio NATO termino kaip „taiklusis šaulys“ tuose kraštuose nėra) – sena sovietinio tipo ginkluotė. Automatai „pliki“, t.y. be jokių šiuolaikinių kolimatorių ar paprastų optinių taikiklių. Nematyti po vamzdžiu montuojamų 40 mm granatsvaidžių. Pagal nuotraukas galima spėti, kad pėstininkų skyriuje paprastai yra 2 kulkosvaidžiai PKM, 2 granatsvaidžiai RPG-7, 2 (ar net 3) snaiperio šautuvai SVD (sovietų ir rusų skyriuje – po vieną). Ir po 1 sunkųjį snaiperio šautuvą, kaip teigia - Istiglal IST-14.5. Jis šaudo 14,5x114 mm šaudmenimis, pirmas skaičius reiškia kalibrą, antras – šovinio tūtos ilgį. Itin galingas, naudotas sovietiniuose prieštankiniuose šautuvuose antrajame pasauliniame, dabar tokio kalibro kulkosvaidžiai montuojami sovietiniuose rusiškuose šarvuotuose transporteriuose BTR-60/-70 ir -80. Šis ginklas nėra toks taiklus kaip įprasto 7,62 mm kalibro snaiperio šautuvai, tačiau šaudo daug toliau ir kulkos pramušamoji galia įspūdinga. Tarp ginklų matosi ir sunkusis 12,7 mm kulkosvaidis, greičiausiai rusiškas NSV, montuojamas ant trikojo. Visiems gerai žinomo .50 kalibro amerikietiško „Browning“ analogas.

Istiglal IST-14.5

Tai reiškia, kad Azerbaidžano pajėgos labiau pasikliauna didesne ugnies galia, nei manevru. Taip ginkluoti pėstininkai turi pakankamai daug ugnies galios, kad neleistų net pakelti galvos priešui. Šiems, nukautiems, labiausiai pritrūko profesionalumo, ne ginklų. Besiginantys armėnai geriau žino kalnus, nei šauktiniai, atvežti iš kažkurio tolimo Azerbaidžano rajono. Vėlgi, primena kurdų – turkų atvejį Sirijoje.

Armėnai sako, kad Azerbaidžano pajėgos toliau apšaudo Stepanakertą ir kitas gyvenamąsias vietoves, naudoja ir izraelietiškas salvines raketines sistemas LAR-160, tame tarpe ir su nehumaniškais kasetiniais užtaisais, kuriuos daug šalių pasižadėję nenaudoti. Raketoje telpa 104 tokie mažesni užtaisai, kurie išmėtomi į šalis ir taip padidėja tikimybė didesniu radiusu pažeisti daugiau taikinių. Azerbaidžanas prie kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos nėra prisijungęs, armėnų žinutė apie galimai naudojamus nehumaniškus šaudmenis skirta humaniškiems Vakarams. 160 mm raketa sveria apie 100 kg, kovinis užtaisas 45 kg, šaudymo tolis – 45 km. Azerbaidžano gynybos ministerijos žurnale tokios salvinės sistemos nufotografuotos šaudančios, tai armėnai dėl jų panaudojimo nemeluoja. Be abejo, abi pusės kategoriškai neigia šaudančios į gyvenamas vietoves ir į civilius.

Abi pusės teigia padariusios viena kitai milžiniškų nuostolių - tačiau aš jų čia neperrašinėsiu, kadangi šiais skaičiais visiškai netikiu, o juos patikrinti nėra galimybės.

Azerbaidžano gynybos ministerija mini vis kitas naujas užimtas vietoves, tačiau jokių tai įrodančių nuotraukų ir video nepateikia. Parodo vos vieną kitą naują video, kuriame ir toliau demonstruoja iš oro naikinamą armėnų karinę techniką.

Armėnai rodo jau paminėtus nukautus Azerbaidžano karius, prieštankinėmis valdomomis raketomis pamušamą šarvuotą techniką ir įvairius artilerijos apšaudomų pozicijų vaizdus. Tačiau stipriausia žinutė informacine prasme man pasirodė įrašas, kuriame Irane gyvenantys azerbaidžaniečiai su tyliu liūdesiu stebi, kaip už sienos Karabache armėnų artilerija talžo jų tautiečius. Įspūdingi, tankiai šalia vienas kito „gulančių“ sviedinių sprogimai. Nežinia, ar tai tikrai tai, ką teigia armėnai, bet žinutė galinga.

Armėnai leido mums pamatyti, kokią žalą padarė tiltui prie Stepanakerto vakar mano paminėta izraelietiška raketa LORA. Leido pamatyti todėl, kad nuvainikuoti Izraelio ginklų legendą – tiltas apgadintas nedaug, viena jo puse galima važiuoti be apribojimų.

Tačiau viskas ne taip blogai, kaip nori įteigti. Pataikymo tikslumas iš tiesų įspūdingas, o sprogimo padaryta žala tokiam nedideliam užtaisui net labai nebloga. Tiesiog reikia pamiršti tą rusų propagandos įpirštą naratyvą, kad taktinės raketos yra viską naikinančios, ir kad „Iskanderai“ tiesiog viską nušluotų nuo žemės paviršiaus. Ne, taip nėra. Taiklios LORA raketos skirtos kitiems, svarbesniems taikiniams nei toks tiltukas – vadovavimo punktams, radarams, kitiems techniniams įrenginiams. Rusiškos raketos skirtos nešti branduolinį užtaisą ir nėra taiklios, jos neša tiek sprogmenų, kiek viena aviacinė bomba, o viena bomba net varnų medžiuose labai neišgąsdinsi.

Su LORA susijusi viena istorija – nelabai patikimas šaltinis paskelbė informaciją, kad armėnų diversinė grupė prasiveržė iki LORA pozicijų ir sunaikino vieną jų paleidimo įrenginį. Kadangi to nepatvirtino net armėnų gynybos ministerija, informacija vertintina kaip feikas.

Raketa LOAR pažeistas tiltas

Armėnai jau nebemini turkų, tik vis parodo keleto samdinių iš Sirijos nuotraukas. Neabejoju, kad jų šiame fronte yra, bet nedaug.

Reziumuojam.

Kaip ir anksčiau, informaciniame kare laimi armėnai. Panašu, kad laimi ir mūšio lauke – atrodo, kad Azerbaidžano pajėgos jau ima išsikvėpti. Vargu, ar pavyks greitai persigrupuoti ir įvesti šviežius rezervus. Panašu, kad susilpnėjo ir aviacijos veikimo intensyvumas – armėnai praneša apie numuštą Azerbaidžano sraigtasparnį, tačiau nė viename oficialiame pranešime nebeminima. Kad atakuoja Azerbaidžano aviacija ir dronai. Vakar minėjau, kad jau turėtų pradėti jaustis artilerijos šaudmenų stygius – iš matytų vaizdų nepanašu, kad Azerbaidžano pajėgos būtų sukaupę pakankamas jų atsargas ilgesniam puolimui.

Armėnija jau vakar sutiko derėtis. Azerbaidžanas kiekviena proga kartoja, kad paliaubų nebus ir prie derybų stalo nesės. Tą patį kartoja ir daugybė komentatorių oficialiose paskyrose.

Tačiau sėsti prie derybų stalo teks. Nemanau, kad Azerbaidžano pajėgos jau nebepajėgia pulti, tačiau jų puolamoji galia gerokai išsikvėpė. Nemanau, kad jie sugebės sutelkti pastiprinimus ir pakartoti kelių pirmųjų dienų puolimo intensyvumą. Atrodo, kad armėnų pajėgoms pavyko apsiginti, tačiau jų nuostoliai taip pat sunkūs ir skaudžiai juntami, kai kurios pozicijos visgi prarastos. Tikiuosi neklystu. Nes jau laikas baigti šį kruviną konfliktą