Pasikėsinimas į JAV prezidentą visada yra įvykis, o jeigu į Donaldą Trumpą, ir dar ne pirmas - neišvengiamai suluakia dėmessio, vertinimų ir komentarų.
Pirma, nuvilsiu visus konspiracinių teorijų
mėgėjus, kad pasikėsinimas tikrai nebuvo inscenizuotas. Jis realus, pavojingas,
o jį įvykdęs asmuo yra toks šabloninis tipažas, kad galima dėti į vadovėlį.
Šis kasmetinis renginys prasideda 20 val. vakaro,
bet svečiai pradeda rinktis pora valandų anksčiau. Apsauga pluša išsijuosusi,
nes svečių daug, ir juos laikyti tokiose eilėse kaip oro uostuose negalima.
Paprastai renginys trunka iki 23 val., tačiau
netrukus po vakarienės pradžios patikrą vykdantys pareigūnai gali atsikvėpti,
nes vėluojančių į tokius renginius nebūna.
Pernai renginys baigėsi neįprastai anksti, 21:30,
gali būti, kad ir šiemet jis būtų buvęs trumpesnis.
Apsaugos darbuotojai jau buvo pradėję nuiminėti
vienus magnetinio patikrinimo „vartus“, kurie skirti aptikti paslėptus pavojingus
metalinius daiktus.
Akivaizdu, kad visi atsipalaidavo, ir, kas
svarbiausia, niekas iš patikros punkte esančių pareigūnų nebestebėjo prieigų ir
aplinkos.
Ir čia yra labai svarbi aplinkybė – patikrą vykdo
ne Slaptosios tarnybos (Secret Service, lietuviškos Vadovybės apsaugos tarnybos
atitikmuo) agentai, o Tansporto saugumo administracija (TSA), su kuria
susiduriame visi JAV oro uostuose.
Pagal jų darbo specifiką TSA pareigūnams nėra
reikalo stebėti aplinką – prie jų visi gražiai prieina ilgomis eilėmis, atskirtomis
juostomis, ir pareigūnus domina tik tai, kas yra artimiausioje jo aplinkoje,
beveik visada pasiekiama ranka.
Slaptosios tarnybos agentų specifika jau visai
kita, postuose jie turėtų stebėti ir prieigas, ir visą matomą aplinką, kad
galėtų išskirti įtartinai ar neįprastai besielgiančius asmenis ir atsiradusius
neįprastus daiktus.
Kaip matome įraše, vienas Slaptosios tarnybos
agentas tiesiog atmestinai nuobodžiavo ir, nors stovėjo toliausiai nuo magnetinės
patikros vartų, į grėsmę sureagavo labiausiai pavėlavęs ir visiškai netinkamai.
Galima jį suprasti, nes prie patikros vartų buvo
visa grupė TSA pareigūnų, bet pateisinti – negalima. Reikėtų ne tik papildomai
patreniruoti, bet ir nubausti. Nors aš prieš nuobaudas, man visada svarbiau yra
motyvuoti ir parengti, bet šį kartą tai tiesiog būtina.
Taigi, pasirodęs pasikėsintojas Cole Allen nepatraukė
pareigūnų dėmesio – vieni ardė vartus, kiti atsitraukę šnekučiavosi, o įraše
matomas Slaptosios tarnybos agentas buvo išėjęs į gilius vidinius apmąstymus.
Nesureagavo ir pareigūnas su šuniu, kuriam buvo kilęs įtarimas ir kuris palydėjo pasikėsintoją iki kambario, kuriame šis išsitraukė ir pasiruošė lygiavamzdį šautuvą.
Laiku sureagavo viena vienintelė TSA pareigūnė. O
gal ir policijos, sunku pasakyti, nes gerai nesimato antsiuvų. Amerikoje tiek
visokių tarnybų ir „policijų“, kad niekada nežinai kas yra kas atidžiau
neapžiūrėjęs. Ir tai, beje, yra dar viena bėda vykdant panašių renginių
apsaugą. Lietuvoje šis klausimas sprendžiamas gerokai paprasčiau, ir VAT
tiesiog neleistų aplinkui maišytis skirtingų institucijų ginkluotiems
pareigūnams.
Su šautuvu rankose pasirodęs Cole Allenas galėjo
būti ir pasikėsintojas, ir skubantis į kažką reaguoti pareigūnas, tai irgi
atėmė akimirkas vertinant situaciją.
Žinoma, jo pasirinkta taktika prasiveržti dideliu
greičiu buvo primityvi ir idiotiška. Reikia pripažinti, kad jis iš tiesų sportiškas
ir greitas, ir tai padėjo įveikti patikros postą, bet toliau atsitiko taip,
kaip ir turėjo atsitikti – jis buvo sulaikytas sekančio apsaugos žiedo.
Taigi, patikros poste spėjo sureaguoti viena
pareigūnė – ji greičiausiai išsitraukė pistoletą ir spėjo atidengti ugnį, pirmą
šūvį, atrodo, spėjo iššauti net anksčiau nei Cole Allenas.
Po to dar kelis. Ir... nė karto nepataikė. Be
abejo, stresas tokio artimo susišaudymo metu yra milžiniškas, bet šį kartą
nepataikymus „nurašyčiau“ neįprastai dideliam Cole Alleno judėjimo greičiui ir
... taikymuisi į galvą.
Tokiais atvejais reikia šauti į korpusą, per daug
nesitaikant, nes svarbiau ne pataikymo tikslumas, o kad kuo daugiau kulkų
kliudytų taikinį. Daug gerų ir patyrusių pareigūnų ir instruktorių su manimi
greičiausiai nesutiktų, bet šiuo klausimu turiu kategorišką praktika paremtą
nuomonę.
Ir čia Colenui Allenui tiesiog pasisekė, kad buvo
sulaikytas gyvas ir sveikas. Tiesiog gimė dar kelis kartus. Nes tokiais
atvejais laikytis penkto Dievo įsakymo nėra kaip, ginkluotas teroristas turi
būti neutralizuojamas greitai, mažiausiai jaudinantis ar jis išgyvens. Kad nepadarytų
žalos saugomiems ir pašaliniams asmenims.
Agentai irgi galvoja apie savo gyvybę, bet tokiu
atveju svarbiausia yra apsaugoti kitus, net ir savo gyvybės kaina.
Taigi Cole Allenas greičiausiai tiesiog įbėgo
tiesiai į rankas sekančio apsaugos žiedo agentams, kurie jį tiesiog suvystė
kaip kūdikį.
Ir čia nuotraukoje buvo užfiksuota dar viena
klaida – išrengtas ir surakintas Cole Allenas buvo paliktas be reikiamos
priežiūros, pareigūnai stovėjo per toli nuo jo ir nė vienas fiziškai
nekontroliavo sulaikytojo.
Niekada, niekada taip nepalikite nelaimėlio, net
jeigu jis surakintas, supančiotas grandinėmis ir jam prie kojų pririšti betono
gabalai. Ne vienas pareigūnas dėl to yra nukentėjęs. Kontrolė, kontrolė, ir dar
kartą kontrolė nuo pirmo iki paskutinio sulaikymo momento.
Šioje istorijoje kyla tik vienas klausimas – ar Specialiosios
tarnybos pareigūnui nekliuvo „draugiška“
kulka. Įraše matosi, kad jis stovėjo ugnies linijoje kai šovė TSA (arba policijos
pareigūnė). Nebūtinai jį turėjo sužeisti, šarvinė liemenė galėjo atlaikyti, bet
tokios tikimybės neatmesčiau.
Blogiausiu atveju gali pasirodyti, kad Cole
Allenas, nors ir šovė, bet nieko nesužeidė, o vienintelis sužeidimas galėjo
būti padarytas „draugiškos ugnies“. Galima tik spėlioti, atsakymą sužinosime
tik prasidėjus teismo procesui.
Nustebsite, bet bendrai paėmus Slaptosios tarnybos
darbą vertinu gerai – teroristas buvo sustabdytas užtikrintai ir be didesnių
pasekmių. Bet šioje tarnyboje būtina mokytis ir iš padarytų klaidų, ir iš
sėkmingų darbų. Didžiausias priešas ne teroristai, o rutina ir agentų
aplaidumas.
