Spalio 12, trečia
paliaubų Kalnų Karabache diena
Abi pusės toliau kaunasi
dėl atskirų vietovių. Azerbaidžano gynybos ministerija pateikia informaciją
apie puolančius armėnų karius, mėginančius atsiimti prarastus kaimus. Netrukus praneša
apie išvaduotą dar vieną kaimą – puola armėnai, o kaimą užima besiginantys azerbaidžaniečiai.
Abi pusės toliau kaltina viena kitą apšaudžius civilius, ir niekaip
nesusitaria, kuri kontroliuoja vieną ar kitą vietovę. Pasirodo video, kuriuose
rodomi sužaloti nukautų karių kūnai, ir kaltinama belaisvių kankinimu ir
žudymu. Čia – tamsioji karo pusė. Azerbaidžanas sako, kad armėnai apšaudė
Gendžė miestą su „Scud“ raketomis – tai yra sovietinis kompleksas „Elbrus“, Vakaruose
geriau žinomas NATO suteiktu „Scud“ pavadinimu. Jeigu prisimenate, tokias
raketas tiesiog medžiojo Koalicijos žvalgyba, aviacija ir specialiosios pajėgos. Nes su
branduoliniu arba cheminiu užtaisu jos gali pridaryti daug žalos. O štai su
konvenciniu – nelabai pavojingos, bet neišvengiamai sugriaus vieną kitą pastatą
ir atneš civilių aukų, paleidus raketą į miestą ar didesnę gyvenvietę. Tačiau Azerbaidžanas nepateikė daiktinių
įrodymų, kad tikrai buvo panaudotas „Scud“, neva po sprogimo jų nepavyko rasti.
Teiginys daugiau nei abejotinas – mano fb drauguose yra ne vienas kariškis ar
teisėsaugos pareigūnas, turintis patirties greitai surinkti nuolaužas ir nustatyti,
kokia raketa buvo panaudota. Beje, anksčiau armėnai šaudė panašiomis, bet
naujesnėmis raketomis „Točka“. Gali būti, kad senkant jų atsargoms, paleista ir
senesnio tipo „Elbrus“/“Scud“ komplekso raketa.
Armėnai sakosi numušę
vieną atakos lėktuvą Su-25. Teigia, kad Azerbaidžano pajėgos šiais lėktuvais
bombarduoja taikinius Kalnų Karabache, dengiamos turkų naikintuvų F-16. Atrodo pakankamai
įtikinamai, tačiau materialių įrodymų nėra (o tai stebina). Priminsiu, kad
Azerbaidžano karinės oro pajėgos turi sovietinių naikintuvų MiG-29, tačiau apie
jų panaudojimą virš Kalnų Karabacho neteko girdėti. Azerbaidžano gynybos
ministerija kategoriškai neigia naudojanti atakos lėktuvus, kadangi siekia
išvengti civilių aukų.
Armėnai vėl numuša į
bepilotį perdarytą civilį lėktuvą An-2, „kukurūzniką“, azerbaidžaniečiai
teigia, kad tai pačių armėnų lėktuvas, numuštas norint imituoti sunaikintą
bepilotį. Abi pusės teigia numušusios po porą priešininko bepiločių ir deda
krentančio drono ir jo nuolaužų video įrašus ir nuotraukas. Kada šie įrašai ir
nuotraukos daryti – niekas nežino. Azerbaidžanas nebeplatina video įrašų, kuriuose bepiločiai
naikina armėnų karinę techniką. Susiprato, kad tokie vaizdai ir paliaubos
nelabai suderinami tarpusavyje.
Informacinis karas
pereina į naują lygmenį – Azerbaidžano
prokuratūra pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius (viešas terorizmo
skatinimas, vieši raginimai veikti prie valstybę ir neteisėtas Azerbaidžano valstybinės
sienos perėjimas) iškėlė baudžiamąją bylą rusų blogeriui/žurnalistui Semionui
Pegovui, vedančiam naujienų kanalus WarGonzo. Pastarasis gerokai įkyrėjo įrodinėdamas,
kad armėnai kontroliuoja vietoves, apie kurių užėmimą buvo pranešę oficialios
Azerbaidžano institucijos. Azerbaidžano generalinė prokuratūra nusiuntė teisinės
pagalbos prašymą Rusijos generalinei prokuratūrai. Tai deklaratyvus veiksmas,
kadangi Rusija neišduos savo piliečio, žurnalisto, ir nesuteiks jokios realios
pagalbos. Tačiau S. Pegovo gyvenimas nebus labai ramus – tarptautinis prašymas jį
išduoti gali užklupti netikėtai, dabar arba gerokai vėliau, ir tokioje šalyse,
kuri išsiųs į Azerbaidžaną net mirktelėt nespėjus. Jau nekalbant apie tai, kad su
juo gali būti susidorota fiziškai ir pačioje Rusijoje – azerbaidžaniečių diaspora
čia didelė.
Bet įdomiausia šioje
istorijoje tai, kad panašius kaltinimus Azerbaidžano prokurorai teoriškai gali
ir armėniško Sputniko žurnalistams – tiesiog neįtikėtina, kaip abu Sputnikai,
veikiantys rusų kalba, skirtingai rašo Armėnijos ir Azerbaidžano skaitytojams! Viename
aprašomi azerbaidžaniečių daromi pažeidimai ir didvyriški armėnų darbai, kitame
– priešingai.
Tarptautinės politikos
fronte rusai sukasi kaip vijurkai, įrodinėdami, kad su visais kontaktuoja, visi
pasiruošę deryboms, nors ir vyksta paliaubų pažeidimai, o Turkijos užsienio
reikalų ministras telefonu užtikrino, kad visokeriopai remia Maskvos taikos iniciatyvas.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pareiškė, kad paliaubos
neįmanomos, kol abi pusės nenutrauks ugnies. Armėnijos ministras pirmininkas ambasadoriams
užsienio šalyse nurodė informuoti juos priimančias valstybes, kad jeigu Azerbaidžanas
toliau pažeidinės paliaubas, Armėnija pripažins Kalnų Karabacho derybas. Šį
grasinimą jau girdėjome anksčiau, tačiau jis nelabai suveikė, Ir nepanašu, kad
Armėnija ryžtųsi tokiam žingsniui. Armėnų užsienio reikalų ministras vėl
lankėsi Maskvoje – akivaizdu, kad tik čia matoma galimybė priversti
azerbaidžaniečius atsitraukti. Savo ruožtu Azerbaidžano prezidentas daro
spaudimą pasakodamas apie žydinčius sodus, naujus namus, ir šiaip rojų Kalnų Karabache
čia netrukus apsigyvensiantiems azerbaidžaniečiams.
Štai toks nesibaigiantis
karo, politikos ir propagandos ugnies židinys, kurį užgesinti niekaip
nepavyksta.
Nuotraukoje – turkų naikintuvai
F-16, kurių skrydžių virš Kalnų Karabacho įrodymų Armėnija kol kas nepateikia
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą