Spalio 5, devinta karinio konflikto Kalnų Karabache diena

 

Spalio 5, devinta karinio konflikto Kalnų Karabache diena

Žinau, kad daugelis skaitytojų nori daugiau detalių apie karinę konflikto pusę, bet pradėsiu nuo gerokai svarbesnio nei mūšiai įvykio – šiandien į Ankarą atskrido NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. Čia jis susitiko su Turkijos prezidentu R.T. Erdoganu, užsienio reikalų ministru Mevlüt Çavuşoğlu ir gynybos ministru Hulusi Akaru.

J.Stoltenbergas ir R.T. Erdoganas

Oficialiame generalinio sekretoriaus pranešime nėra NĖ ŽODELIO apie konfliktą Kalnų Karabache! Jis pabrėžė, kad Turkija yra labai vertinama kaip NATO sąjungininkė, pagyrė už dalyvavimą NATO misijose, taip pat už jos indėlį regione, skiriant oro ir jūros pajėgas, atstovaujančias NATO. Priminė ir apie stiprią NATO paramą, saugant Turkijos sienas nuo galimo apšaudymo raketomis iš Sirijos (anksčiau čia rotavosi oro gynybos sistemų „Patriot“ baterija iš Vokietijos ir Nyderlandų). Tai nuskambėjo pakankamai nenuoširdžiai, kadangi čia pat aptartas tolimesnis oro gynybos sistemų S-400 įsigijimas iš Rusijos (NATO tam itin prieštarauja, o turkai nekreipia dėmesio).

Pagrindinis klausimas visgi buvo santykiai su Graikija: dar spalio 1 d. NATO sukūrė mechanizmą, turintį sumažinti įtampą Turkijos ir Graikijos santykiuose ir, svarbiausia, išvengti skaudžių karinių incidentų. Visų pirma – tai „karštoji linija“ tarp abiejų šalių. Mechanizmas turi pradėti veikti netrukus, ir rytoj J. Stoltenbergas skris į Graikiją, kur turi sudėti paskutinius taškus šiame susitarime. Akivaizdu, kad NATO pasiruošusi laikinai nekalbėti apie jokius kitus Turkijai jautrius klausimus, kadangi galimus Turkijos ir Graikijos susidūrimus jūroje laiko pavojingesniais už visus kitus dabartinius įvykius. Nekalba viešai, bet neabejotinai pokalbyje buvo paliestas ir Turkijos dalyvavimas Kalnų Karabacho konflikte.

Tai nėra labai blogai, nes leidžia daryti prielaidą, kad tiesioginis Turkijos įsikišimas į šį konfliktą nenumatomas.

Nuolat girdžiu nuoširdų pasipiktinimą – kodėl Turkija neišmetama iš NATO. Reikalas ne tik tame, kad turkai reikalingi Aljansui, ir atvirkščiai. Tiesiog NATO formatas yra kitoks nei įprasta manyti Lietuvoje. Čia visos šalys pilnai išlaiko suverenitetą ir sprendimų priėmimo laisvę, o bendradarbiavimas vyksta tik pagal konkrečius Sutartyje numatytus punktus. Tai nereiškia, kad NATO neįgali, tiesiog tai yra lygiaverčių partnerių sąjunga, nepaisant dažno lietuvio noro matyti griežtus vaikų darželio auklėtojo ir vaikų santykius. Todėl truputėlį komiškai atrodo Armėnijos premjero N. Pašiniano priekaištai JAV, kad amerikietiški Turkijos naikintuvai F-16 atakuoja taikinius Kalnų Karabache. Priminsiu, kad Armėnija iki šiol taip ir nepateikė jokių įrodymų apie Turkijos karinių oro pajėgų įsitraukimą į konfliktą, taip pat ir įrodymų, kad būtent turkų F-16 numušė Armėnijos atakos lėktuvą Su-25.

Vis dar vangiai reaguojanti Rusija pradėjo viešai rodyti ketinimus reikalui esant įsikišti į įvykius Armėnijoje, ir pradėjo pokalbius su Kolektyvinės gynybos sutarties partneriais. Tačiau juos pradėjo ne per karinį, o per ekonominį šių šalių bendradarbiavimo formatą – Eurazijos ekonominio bendradarbiavimo sąjungą. Pasirodė informacija, kad į Armėniją pradeda traukti Rusijos privačių kompanijų samdiniai, populiariai vadinami „vagnerovcais“. Čia jie pasišaudys su turkų samdiniais iš Sirijos, bet labiausiai nuo jų visų nukentės vietiniai gyventojai, nes vyrukai ne tie, kuriuos norėtųsi turėti savo kaimynystėje.

O dabar grįžkime prie karinių dalykų. Čia visiškai nieko naujo – abi šalys vykdo nedidelius taktinius puolimus ir kontrpuolimus, rodo užimtas/atsiimtas vietoves, nukautus priešus ir paimtus trofėjus. Aviacija ir bepiločiai beveik nenaudojami – sako, kad dėl oro sąlygų. Labai realu, kad intensyviai skraidyti trukdo rūkas ir žemas debesuotumas, itin pavojingi skraidantiems aparatams kalnuotoje vietovėje. Antra vertus, taip intensyviai naudojant bepiločius neišvengiami techniniai gedimai, kuriems pašalinti reikia vis daugiau laiko, o jų koviniai nuostoliai irgi nemaži. Amunicija taip pat gerokai paeikvota. Visa tai reikia atstatyti.

Tebesitęsia apšaudymai salvinėmis raketinėmis sistemomis. Nors armėnai jų turi gerokai mažiau, jie apšaudo keletą taikinių, ir skaitant abiejų šalių pranešimus atrodo, kad abi pusės pliekia viena į kitą vienodu intensyvumu. Visgi Armėnija turi gerokai mažiau ginkluotės ir šaudmenų, kurių atsargos neišvengiamai senka, ir tai pasireikš anksčiau ir vėliau, o gal ir visai netrukus.

Abi pusės toliau kaltina viena kitą šaudant į civilius ir kategoriškai neigia pačios tą darančios. Vis dėl to dėl Genžė (Ganja) miesto apšaudymo priekaištų sulaukę armėnai šiandien po pietų pareiškė nutraukiantys apšaudymą. Ne miesto, žinoma, nes į jį neva nešaudė, o greta jo esančių karinių taikinių. Nenustebčiau, jeigu jiems jau pritrūko ir „Smerč“ sistemos raketų atsargų.

Su šia salvine raketine sistema susijusi istorija. Azerbaidžano pusė įdėjo dvi nuotraukas, su į asfaltą prie energetikos įmonės įsmigusiomis „Smerč“ raketomis, kurios neva nesprogo. Armėnai pareiškė, kad čia jie patys išgręžė skyles ir į jas įkišo savo turimas raketas. Ir tai klausimas, į kurį aš atsakymo neturiu. Tai, ką matome nuotraukose, labiausiai panašu ne į raketą, bet į „Smerč“ raketos variklio su kuru dalį, kuri sudegus kurui nuo raketos atsiskiria. 122 mm, t.y. gerokai mažesnio kalibro „Grad“ raketų varikliai yra iš minkštos plonos skardos, ir į asfaltą įsmigti nepajėgia, dažniausiai susiploja net į minkštesnę žemę. Taktinės raketos „Točka-U“ variklis tiesiog sulėtėja ir lėtai šlumšteli žemėn (nuotraukoje – 2008 m. nukritęs ant kartvelų „Nivos“). 

Točka-U variklis, užkritęs ant kartvelų "Nivos"

Tuo tarpu „Smerč“ variklio dalis, atrodo, vis dar skrieja pakankamai dideliu greičiu ir jai užtenka tvirtumo pramušti asfaltą ir jame statmenai įstrigti. Bet – įsmigo ar buvo įkištos pabandykite nuspręsti patys, nuotraukas prisegu.

"Smerč" raktos dalis. Įsmigusi, ar įkišta į išgręžtą skylę?

Labai tikiuosi, kad rytojus atneš kokių nors naujų žinių apie mažesnio intensyvumo mūšius ir aktyvesnius mėginimus pasiekti paliaubas.