Šis karas yra itin svarbus Lietuvai. Kodėl? Pirma, istoriniu politiniu aspektu: tarptautinė okupuoto Kuveito išvadavimo kampanija atrišo sovietams rankas Lietuvoje kruvinąjį 1991 m. sausį.
Antra priežastis, kurią visada pabrėžiu skaitydamas paskaitas šiuolaikinių karinių konfliktų tema - šio karo pamokos neįkainojamos Lietuvai konstruojant savo ginkluotos gynybos scenarijus. Priežasčių ne viena. Pvz., dydžiu Kuveitas beveik 4 kartus mažesnis už Lietuvą, o gyventojų jame apie 30 procentų mažiau. Pagal šalių dydžius Irako invazija į Kuveitą labai artima hipotetinei Rusijos invazijai į Lietuvą. Tuo labiau, kad Irako kariuomenė labai priminė sovietų kariuomenę, O Kuveito ginkluotosios pajėgos atitiko Lietuvos pajėgas maximum, t.y. tokias, kokias visada norėjome turėti, ir galbūt šiandien turėtume, jeigu visus 30 metų būtume skyrę gynybai bent po 2 proc. BVP , arba, kaip Kuveitas - porą milijardų su trupučiu USD kasmet.
Kuveito ginkluotąsias pajėgas sudarė:
*Sausumos pajėgos (apie 16 tūkst.) karių: 35-a tankų , 6-a ir 15-a mechanizuotos bei 80-a pėstininkų brigados (duomenys apie brigadas labai skiriais, tos pačios brigados skirtingai priskiriamos tai mechanizuotoms, tai tankų, tai rezervinėms - vien aiš priežasčių yra užsitęsusi 1987 m. pradėta Kuveito ginkluotųjų pajėgų reforma, kurios vizijos kaitaliojosi nenuspėjamai)artilerijos brigada (1 artilerijos pulkas ir 1 taktinių raketų pulkas). Ginkluotėje turėta 275 tankai (visi britiški: 165 vnt. Chieftain Mk. 5K, atsargoje - 70 kuklesnių galimybių Vickers Mk. 1 ir 40 pasenusių Centurion, pasak Military Balance jau buvo gauti ir 6 jugoslaviški tankai M-84), 50 vnt. sovietinių pėstininkų kovos mašinų BMP-2, britiškų šarvuotų automobilių Saxon AT-105 (ginkluotų 2 kulkosvaidžiais) ir Saladin (ginkluotų 76 mm pabūklu), apie 200 šarvuotų transporterių pervežti pėstininkams Saracin (ratiniai britiški) ir M113 (vikšriniai, amerikietiški, tokiais šiandien ginkluota ir Lietuvos kariuomenė), apie 90 vnt. nedidelių, kulkosvaidžiais ginkluotų britiškų šarvuotų automobilių Ferett. Artileriją sudarė 36 vnt. 155 mm savaeigių amerikietiškų haubicų M109A2 (tokias, tik modernizuotas, ką tik įsigijo Latvija), apie 40 vnt. tempiamų 155 mm prancūziškų ir apie 16 amerikietiškų 105 mm haubicų M-101 (tokiomis, dovanotomis danų, nuo 2002 m. ginkluotas Lietuvos kariuomenės artilerijos batalionas), 12 savaeigių sovietinių taktinių raketų Luna-M paleidimo mašinų.
 |
| Taktinė raketinė sistema Frog-7 (sovietinė Luna-M) |
 |
| Sovietinė oro gynybos sistema Osa |
 |
| Pernešama amerikietiška prieštankinė raketinė sistema Dragon M-47 |
 |
| Kuveito karinių oro pajėgų naikintuvas Mirage F-1 |
 |
| Oro gynybos sistemų Hawk baterija |
*Nacionalinė gvardija buvo skirta tvarkai viduje palaikyti - toks mūsų lietuviškos Viešojo saugumo tarnybos (VST) atitikmuo, menkai tinkamas karui, tačiau gvardiečiai aktyviai dalyvavo mūšiuose 1990 m. rugpjūtį.
* Pasienio apsauga, turinti apie 80 lengvų šarvuotų automobilių Commando. ją sudarė daugiausiai vietinių genčių gyventojai, ne itin lojalūs karališkajai Kuveito šeimai.
* Emyro apsauga (kartais vadinama brigada, tačiau maždaug bataliono dydžio vienetas)
* 25-oji specialių jų pajėgų Commandos brigada (bataliono dydžio, kai kuriuose šaltiniuose neretai ir vadinama batalionu).
Kaip matote, kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų Kuveito kariuomenė turėjo daugiau brigadų, nei mes Lietuvoje apsimetame turintys šiandien, ir tiek ginklų, kiek lietuviška vaizduotė net negali įsivaizduoti. Tuometinis daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių siekęs gynybos biudžetas leido įgyvendinti pačias karščiausias svajones. Kadangi Kuveitas, kaip ir Lietuva, buvo nedėkingoje geopolitine prasme kaimynystėje, kariams stengtasi mokėti gerai, kviečiami specialistai iš užsienio šalių. Buvo užsakyti dideli kiekiai ginklų, tarp jų sovietiniai BMP-2 ir jugoslaviški tankai T-84 (kuklesnė T-72 kopija), papildomi egiptiečių gamybos Striela-2, amerikietiški naikintuvai F-18, kuriuos amerikiečiams užlaikius dėl per didelės draugystės su SSRS planuota įsigyti MiG-29
Kaip pastebėjote, dėl draugystės su sovietais gavosi didelis technikos mixas, kurį prižiūrėti ir aptarnauti nebuvo lengva.
Svarbiausia, kad karių itin trūko, parengimas buvo nepakankamas, o didelę dalį gyventojų sudarė kitataučiai. Todėl įsiveržus irakiečiams, Kuveito kariuomenės tankų brigados vietoje 3-4 batalionų tesugebėjo išstatyti vos po vieną, o pusė artilerijos padalinių liko dislokacijos vietose dėl artileristų trūkumo.
Visai šiai kariuomenei reikėjo uždengti 220 km sieną su Iraku. Padėtį lengvino tai, kad priešininkas neišvengiamai turėjo pulti vos keliuose punktuose - tereikėjo pasistengti irakiečiams neleisti su vėjeliu pradundėti puikiomis Kuveito autostradomis ir užimti keletą viadukų ir tiltų.
Puolančių jėgų pagrindą sudarė dvi tankų, viena mechanizuota divizijos iš elitinės Irako nacionalinės gvardijos, 4 pėstininkų divizijos ir specialiosios pajėgos, viso apie 140 tūkstančių karių, apie 1500-2000 tankų ir kitų šarvuotų kovos mašinų.
Pasiruošimas invazijai buvo pastebėtas likus dviem savaitėms iki jos pradžios. Tačiau Kuveitas tą įvertino kaip politinį spaudimą vykstančiuose ginčuose dėl Irako negrąžinamos skolos ir kaltinimų naftos vagystėmis. Nesitikėta, kad vos pasibaigus ilgam ir sekinančiam 1980-88 metų karui su Iranu, Sadamas Huseinas nebus nei linkęs, nei pajėgus kariauti. Iš kitos pusės, nenorėta provokuoti Iraką pradėjus mobilizaciją ir karinius pasirengimus. Tokia išvada buvo klaidinga, nes Irakas atvirkščiai, savo ekonomines problemas ketino išspręsti užgrobdamas Kuveitą kartu su jo nafta. Todėl invazija buvo netikėta, ir Kuveito ginkluotosios pajėgos ją pasitiko nepasiruošę. Didelės pajėgos, pagrinde be šarvuotos ir kitos sunkiosios technikos, saugojo naftos laukus šalies pietuose, ir karo veiksmuose net nesudalyvavo.
Pirmą dieną įvyko du pagrindiniai mūšiai, kurie turėtų tapti privalomu studijų objektu Lietuvos karo akademijoje ir Baltijos gynybos koledže. Priežastis jau paminėjau anksčiau.
Šie du mūšiai plačiausiai žinomi kaip Mūšis dėl tiltų (Battle of the Bridges) ir Emyro rūmų šturmas (Battle of Dasman Palace). Abu šie mūšiai tarpusavyje susiję, ir prasidėjo vienu metu. Pradėkime nuo tiltų, kadangi šio mūšio vieta yra arčiau sienos su Iraku.
Mūšis dėl tiltų
Nuo Irako Sofvano miesto į Kuveitą, (Kuwait City), Kuveito valstybės sostinę, veda puiki, jau paminėta autostrada (Highway 80), kuri prabėga ir per Jahra miestą. Pastarasis yra maždaug už 100 km nuo Sofvano, apie 90 km nuo Irako-Kuveito sienos, o pervažiavus Jahrą, iki Kuveito sostinės belieka tik apie 30 km. Ties Jahra buvo patogi perėja per kalvagūbrį.
Šiek tiek į pietus nuo Jahros buvo dislokuota 35-oji Šachidų (arab. Kankinių) tankų brigada, kuriai ir teko stoti į Mūšį dėl tiltų.
Pranešimą apie galimą puolimą brigada gavo rugpjūčio 1 d. vakare, apie 22 val., ir iš karto pradėjo ruošti techniką kovos veiksmas - pilamas kuras ir užpildytas kovinis amunicijos komplektas. Tam brigadai reikėjo 8 val., kurių priešas maloniai nepadovanojo, todėl dalis technikos liko dislokacijos vietose. Dalies karių nebuvo vietoje, todėl kai kurių tankų įgulas teko formuoti ad hoc, iš to, kas pasitaikė po ranka. Brigados pagrindą sudarė 7-as tankų batalionas, kurio trys kuopos buvo atitinkamai ginkluotos atitinkamai 9, 10 ir 7 tankais (bataliono vado tankas sugedo vos pajudėjęs iš dislokacijos vietos). Kitų dviejų batalionų po dvi kuopas saugojo naftos versloves, todėl 8-as batalionas teišstatė 3-ią kuopą su 10 tankų, tokiu būdu bendras tankų skaičius pasiekė 36 tankus. 57-as mechanizuotas batalionas - vieną mechanizuotų pėstininkų kuopą su 5 sovietinėmis BMP-2 ir 7 šarvuotais transporteriais M113. 51-as artilerijos batalionas pasiuntė vos 7 155 mm savaeiges haubicas M109A2 iš 18. Taip pat prisijungė 51-a prieštankinė kuopa su savaeigiais paleidėjais M901 (sistema Improved TOW). Taigi, 35-a brigada į mūšį pasiuntė vos vieno sustiprinto bataliono pajėgas (vietoje 3), kurioms teko susiremti su elitine, karo patirties turinčia Irako Revoliucijos gvardijos 1-ąja tankų divizija Hammurabi. Diviziją sudarė 2 tankų (3 tankų, ir1 mechanizuotas batalionai) bei 1 mechanizuota (1 tankų ir 3 mechanizuoti batalionai) brigados, artilerijos, oro gynybos, inžinerijos, žvalgybos ir logistikos daliniai. Tankų batalionai buvo ginkluoti sovietiniais tankais T-72, mechanizuoti - pėstininkų kovos mašinomis BMP-2 ir BMP-1, artilerija - 1 batalionas 152 mm savaeigių haubicų 2S3 "Akacija" ir 3 batalionai 122 mm savaeigių haubicų 2S1 "Gvozdika" (abu tipai tebenaudojami Rusijos armijoje ir šiandien, tame tarpe ir Kaliningrado srityje).
Kuveitiečių bataliono laukė susidūrimas su 12 kartų didesnėmis, geriau parengtomis ir patyrusiomis pajėgomis, turinčiomis 4 kartus daugiau tankų ir 8 kartus daugiau artilerijos pabūklų, paskui kurias sekė dar kelis kartus didesnės pajėgos (visiškai Lietuvos atvejis, kai, pvz., batalionui tektų stabdyti prieš savo kryptyje. Tiesa, tą tektų daryti be tankų, artilerijos ir be prieštankinės kuopos).
Besiruošiančią kovai brigadą naktį į rugpjūčio 2 d., apie 0 val. 30 min. pasiekė žinia apie pradėtus užiminėti pasienio postus, kuriuos irakiečiai be pasipriešinimo užėmė iki 1 val., ir žygio kolonomis pajudėjo link Jahros.
35-a kuveitiečių brigada iš savo dislokacijos vietos pajudėjo apie 4 val. 30 min., ir dalimis telkėsi gynybos rajone 6 val. Dviem kolonom, 80-u ir 6-u keliu - prie jų žygio tvarka, visai nesisaugodami, artėjo irakiečiai (atkreipsiu dėmesį, kad įveikti 90 km autostrada tankų ir mechanizuotoms brigadoms prireikė beveik 5 valandų). Ir čia, prie 70-o ir 6-o kelių susikirtimą žyminčių viadukų, iš maždaug kilometro atstumo į juos ugnį atidengė kuveitiečių tankai Chieftain ir artilerija.
 |
| Raudonomis rodyklėmis pažymėta 7-ojo tankų bataliono 8-ojo bataliono 3-ios kuopos šaudymo kryptis, raudonu apskritimu - 51-ojo artilerijos bataliono pozicijos (realiai jos buvo dar kiek kairiau) |
Pasak irakiečius cituojančių šaltinių, mūšis prasidėjo apie 6 val. ir apie 6 val. 45 min baigėsi, po pirmo tankų susišaudymo, kurio neva neatlaikė (neva buvo šaudoma tik mokomaisiais sviediniais, kad nepadaryti didelės žalos "broliams arabams"), kuveitiečiams gėdingai išsibėgiojus. Tačiau tokius teiginius vertinčiau kaip informacinio karo vaizdinius, neatitinkančius tikrovės.
Apie 11 val. irakiečių divizijos Medina padaliniai priartėjo ir smogė iš vakarų pusės. Kuveitiečiai iš pradžių juos palaikė sąjungininkais (tikėta, kad artėja Saudo Arabijos pajėgos, atsiųstos Persų įlankos saugumo tarybos sprendimu). nepaisant šio apsirikimo, Medina divizijos padaliniai, taip pat žygiavę kolona, pateko į taiklią kuveitiečių ugnį. Pastarieji paėmė 6 irakiečius į nelaisvę ir nustebo sužinoję, kad vienu metu kaunasi su dviem Irako divizijom.
Į mūšio vietą telkėsi vis daugiau irakiečių pajėgų, pozicijas užėmė Medina divizijos artilerija, o šios divizijos padalinys išėjo tiesiai į 51-o artilerijos bataliono pozicijas. Kuveitiečių artileristams teko greitai pereiti į tiesioginę ugnį ir, atmušus puolimą, pasitraukti ir užimti pozicijas maždaug už 10 km. Virš mūšio lauko pasirodęs vienišas Kuveito atakos lėktuvas A-4 Skykawk numetė keletą 500 svarų (apie 227 kg) sveriančių bombų. Nors lakūnas negalėjo identifikuoti kas yra kas mūšio lauke, ir bijojo kliudyti savas pajėgas, bombas pavyko numesti gana tiksliai. Tačiau tai irakiečių nesustabdė, kokie padaryti nuostoliai - nežinoma.
Vis didėjant irakiečių spaudimui, iškilo pavojus būti apsuptiems persigrupavusių ir sutelktų Hammurabi ir Medina divizijų pajėgų. 35-os Kuveito tankų brigados vadas gavo iš vadovybės visišką sprendimo laisvę (neįtikėtina retenybė karų istorijoje!) ir nusprendė trauktis į pietus, link Saudo Arabijos sienos. Ją greitu žygiu brigada (priminsiu - vos bataliono dydžio pajėgos) pasiekė apie 16:30 val., ir čia įsitvirtino. Naktį brigada perėjo sieną ir buvo šiltai priimta saudų, aprūpinta kuru, šaudmenimis, maistu ir, svarbiausia - vandeniu. Netrukus po sienos perėjimo, į buvusias tuščias pozicijas smogė Irako aviacija.
Jahroje dislokuoti 80-osios kuveitiečių pėstininkų brigados daliniai (labai nedidelis skaičius karių) taip pat kovojo su desantu mieste (čia užsikabinę už elektros laidų sudužo du irakiečių sraigtasparniai Mi-8 su desantu), remiami gerai pasirodžiusių šarvuotų automobilių Saladin (ginkluotų trumpavamzdžiu 76 mm pabūklu), trumpai, bet sėkmingai pakovojo, kuriam laikui pristabdydami jų puolimą.
 |
| Irakiečių pamuštas Kuveito pajėgų šarvuotas automobilis Saladin |
 |
| Irakiečių pamuštas Kuveito 35-os tankų brigados tankas Chieftain |
Savo
tekste minėjau apie Irako patyrimą, kurio neturėjo kuveitiečiai. Kuveito
puolime dalyvavę Irako Revoliucijos gvardijos tankų ir mechanizuotos divizijos bei specialiųjų pajėgų divizija savo patirtį įgijo Irako-Irano kare, ypač 1988
m. vykdytose keturiose operacijose. Šių operacijų metu buvo naudojami greiti ir
gilūs prasiveržimai su oro ir jūrų desantais iraniečių užnugaryje (ir su
cheminio ginklo panaudojimu). Jų esmė tame, kad desantai naudojami tokiu gyliu,
kad iki jų laiku spėtų ateiti pagrindinės tankų ir mechanizuotos divizijos.
Kuveito atveju buvo tas pats - dvi divizijos išsuko nuo pagrindinės ašies ir
nuėjo tolesniu, bet greitesniu keliu, apeidamos Jahros miestą, kad jame
neužstrigtų. Jeigu kuveitiečiai būtų organizavę gynybą mieste, jie būtų buvę
apeiti ir vėliau sutriuškinti, užgriuvus dar ir 4 iš paskos einančioms
pėstininkų divizijoms. Krakiečiai, kaip ir rusai, nesibodi patirti nuostolių, kurie
kitų šalių kariuomenėms atrodo per dideli. Ir Irako operacija pavyko -
nepaisant 35-os Kuveito tankų brigados (tiksliau - sustiprinto tankų bataliono)
sėkmingos pasalos, tankų ir mechanizuoti daliniai laiku pasiekė Kuwait City ir
jų pasirodymas tapo lemiamu Emyro rūmų šturmo tašku (apie tai - toliau tekste).
Tankai
1975 m. Kuveitas įsigijo 165 vnt. Chieftain Mk. 5/2 tankų, iš kurių daliniuose 1990 m. rugpjūtį buvo 147. Tai buvo eksportinis britų tanko variantas, Kuveite gavęs pavadinimą Mk. 5K. Jis svėrė 55 t, turėjo 4 karių įgulą ir buvo ginkluotas 120 mm graižtviniu pabūklu L11A5. Bokštelio "kakta" (t.y. priešakinė dalis) buvo pridengta 195 mm šarvu, pakreiptu 60 laipsnių kampu. Taip pakreiptas šarvas atitiko 390 mm storio šarvo ekvivalentą. Korpuso priekis buvo pridengtas 120 mm šarvo plokšte, pasvirusia 72 laipsnių kampu, atitinkančia 388 mm šarvo plokštės ekvivalentą. Silpnoji tanko vieta buvo jo variklis, tačiau mūšyje dėl tankų šis trūkumas pasireiškė tik vieną kartą - kaip jau minėjau, dėl variklio gedimo iki mūšio vietos neprivažiavo 7-ojo bataliono vado tankas. Ugnies valdymo sistema turėjo balistinį kompiuterį, lazerinį tolimatį (tiksliai pamatuoti atstumui iki taikinio) ir termovizinę sistemą, reikalingą naktį ir esant blogam matomumui. Pagrindiniai tanko naudojami sviediniai buvo APDS, galintys pramušti apie 350 mm šarvo plokštę, L23 (sparnuoti su atsiskiriančia šerdimi - APFSDS), galintys iš 2 km atstumo pramušti 450 mm šarvo plokštę, kumuliatyviniai (HEAT) ir sprogstamieji su susiplojančia galvute L31 (HESH), kuriems pataikius, nuo šarvo vidinio paviršiaus atskilę gabalėliai efektyviai pažeisdavo įgulą ir mechanizmus.
Irako Revoliucijos gvardijos divizijos buvo ginkluotos Lenkijoje pagal licenciją pagamintais tankais T-72M ir T-72M1. Tai buvo eksportinės sovietinių tankų versijos, silpniau šarvuotos ir su kuklesne ugnies valdymo sistema. Tankas svėrė 41 t, jo įgulą sudarė 3 kariai (užtaisytojas nebuvo reikalingas, nes pabūklas buvo su užtaisymo automatu. Tiesa, dėl to tanko greitošauda buvo kiek mažesnė). T-72 buvo ginkluotas 125 mm lygiavamzdžiu pabūklu 2A46. Invazijos į Kuveitą metu irakiečiai naudojo seno tipo APFSDS sviedinius BM-15, galinčius pramušti apie 310-340 mm šarvus.
Nereikėtų taip aklai tikėti šiais milimetrais - Irako tankai T-72 buvo pajėgūs kovoti su Chieftain iš maždaug 1 km atstumo, ką įrodė 1980-88 m. kare, kuriame Irano turėti Chieftain kovojo ne itin sėkmingai (pagrindinė priežastis - prastas tankistų parengimas ir mašinų priežiūra). Tačiau teko pripažinti britų pabūklo pranašumą - irakiečiams teko sustiprinti T-72 priekinius šarvus papildoma 30 mm plokšte, apsaugančia nuo 120 mm Chieftain sviedinių 1,5-2 km atstumu. Abiejų tipų tankai turėjo galimybę pažeisti vienas kitą iš maždaug kilometro atstumo.
Pamokos
* Pagrindinėse agresoriaus puolimo kryptyse (prie pagrindinių kelių) dislokuoti kariniai vienetai taikos metu turi būti užpildyti žmonėmis ir kovine technika. Tai sena kaip pasaulis aksioma, deja, ji nuolat ignoruojama. Aptariamu atveju Kuveito 35-oji tankų brigada pajėgė išstatyti vos trečdalį savo pajėgų. Būdama pilnos sudėties, susiklosčiusiomis aplinkybėmis brigada būtų turėjusi galimybę ne tik efektyviau ir ilgiau gintis bei padaryti daugiau nuostolių, bet ir kontratakuoti pasirinktoje vietoje. Lietuvos atveju tenka pastebėti, kad ne visose tokiose vietose yra dislokuoti koviniai daliniai. Pvz., Marijampolėje, prie Suvalkų "koridoriaus" durų, yra dislokuotas logistikos batalionas, kuris nėra skirtas ir neturi galimybės organizuoti gynybos nuo puolančių potencialaus agresoriaus pajėgų
* Efektyviai gynybai reikalingi inžineriniai pajėgumai - 35-osios tankų brigados gynyba būtų nepalyginamai efektyvesnė, jeigu būtų bent minimaliai įrengtos inžinerinės kliūtys ir vykdomas minavimas. Sprogdinimais buvo galima sugriauti viadukus, taip apsunkinant priešo pajėgų judėjimą ir suvaržant jo logistinį aprūpinimą.
* Pasirinkta gynybos riba prie svarbaus viaduko neleido priešui laisvai apeidinėti pozicijų. Tai yra alternatyva šiuo metu taip išpopuliarėjusiam "mūšiui mieste". Gynyba prie svarbių sankryžų ir viadukų yra efektyvesnė, nes labiau varžo priešo judėjimą - priešingu atveju jo pajėgos gali apeiti miestą, blokuoti jame besiginančias pajėgas, atimant galimybę joms pasitraukti. Tokiu atveju miestas tampa spąstais savo pačių pajėgom, atsiranda didelės civilių gyventojų aukos, kurių buvo galima išvengti. Savo ruožtu didelės gyventojų aukos silpnina valstybės moralę ir kelia nepasitenkinimą ir menkina pasitikėjimą sava kariuomene. 35-oji brigada pademonstravo, kaip galima efektyviai gintis, padaryti priešui nuostolių ir išvengti aukų civilių tarpe, išsaugoti jėgas ir atsitraukti į sąjungininkų teritoriją.
* Šio mūšio metu tankų brigados gynybą būtų labai sustiprinę gerai vietovę žinantys, gerai ginkluoti ir motyvuoti lengvieji teritorinių gynybos pajėgų pėstininkai. Tačiau tokių pajėgų Kuveite nebuvo. Lietuvos atveju teritorinės gynybos pajėgos yra, būtinas glaudus jų bendradarbiavimas su mobiliais kariuomenės vienetais jau taikos metu.
* Turima gausi aviacija nebuvo panaudota tam patogiausioje vietoje ir tinkamiausiu laiku - judančios autostrada agresoriaus pajėgų kolonos buvo labiausiai pažeidžiamos smūgiams iš oro. Lietuva neturi karinės aviacijos, tačiau ateityje, galbūt apsirūpinus smogiamaisiais bepiločiais, sraigtasparniais arba lėktuvais, jų atakos turėtų būti koncentruotos ne į mūšio lauką, kur sunku atskirti savas ir priešo pajėgas, o į lengviausiai pažeidžiamas kolonas žygio rikiuotėje.
* Nėra tikslinga kovoti "iki paskutinio kraujo lašo". Gresiant apsupimui tikslinga laiku, efektyviai pasipriešinus, pasitraukti į sąjungininko teritoriją ir ten tęsti kovą sąjungininkų pajėgų sudėtyje.
* Nebuvo skirtingų brigadų ir kitų dalinių veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo. Dalis kariuomenės truputį palaukusi tiesiog ėmė ir pasitraukė į saudo Arabiją arba išsibėgiojo po namus. Labai svarbi savų dalinių motyvacija, esprit de Corps suformavimas - pasipriešinimas turi būti visuotinis.
* Kuveito atveju nebuvo pasipriešinta pasienyje. Lietuvos atveju bent minimalus, simbolinis pasipriešinimas pasienyje būtinas. Vienas vaizdo įrašas su degančia priešo šarvuota mašina bus neabejotinas ženklas tarptautinei bendruomenei ir Sąjungininkams, kad vyksta ginkluota agresija, kuriai priešinamasi.
Mūšis dėl Dasman Palace, emyro rūmų puolimas.
Šių rūmų šturmas prasidėjo rugpjūčio 2 d., 6 val. ryto, praktiškai kartu su Mūšiu dėl tiltų, ir truko iki 14 val. Pirmi atakavo sraigtasparniais permesti ir civiliais rūbais persirengę infiltruoti Irako specialiųjų pajėgų kariai. Desantinė operacija prasidėjo ir vyko itin nesėkmingai, su milžiniškais nuostoliais, bet ne dėl priešo ugnies. Viso joje dalyvavo apie 80 sausumos pajėgoms priklausančių sraigtasparnių Mi-8. jau per pirmąją valandą apie 15 iš jų apsivertė arba sudužo užsikabinę už elektros laidų ir nematydami žemės per sukeltas dulkes. Viso neteko apie 40 Mi-8, iš kurių 6 susidūrė ore, bei apie 60 įgulų narių ir desantininkų. Viena iš priežasčių, kad baiminantis atskleisti planuojamą puolimą, sraigtasparnių įguloms užduotys buvo paskirtos tik paskutiniu metu, ir nespėta jas tinkamai suplanuoti ir pasiruošti.
Irakiečių specialiosioms pajėgoms pavyko užimti oro uostą, į kurį pradėjo leistis pastiprinimai.
Emyro apsaugos batalionas įnirtingai gynėsi, nors emyras su šeima šalį paliko apie 3 val.
Apie pusiaudienį prie rūmų priartėjo Revoliucijos gvardijos 1-osios Hammurabi tankų divizijos daliniai, mūšis tapo ženkliai intensyvesnis, o po 1,5 val. ėmė slopti. Apie 14 val. mūšis dėl apgriautų ir degančių emyro rūmų baigėsi. Juos ginant žuvo emyro brolis Fahad Al-Ahmed Al-Jaber Al-Sabah (stažavęsis Didžiojoje Britanijoje, 1967 m. karo dalyvis, tarnavęs specialiųjų pajėgų brigadoje ir emyro apsaugoje)
Susišaudymas lengvais šaulių mieste truko ilgiau. Irako kariuomenė užėmė visas sankryžas, ministerijas ir svarbiausius valstybės institucijų pastatus, tačiau nesiveržė į gyvenamuosius rajonus, neapsupo ir nesiėmė jokių veiksmų prieš užsienio šalių ambasadas. Bagdado kontroliuojamos radijo stotys pranešė apie sudarytą revoliucinę vyriausybę, nuvertusią korumpuotą ir apsivogusį emyro režimą. Tačiau niekas taip ir neišgirdo jokių šios vyriausybės vardų ir nepamatė jokių veidų. Keletą dienų spėliota, kas gi čia per vietinė revoliucinė grupuotė, kol pagaliau suprasta, kad tokios politinės proirakiškos jėgos paprasčiausiai nėra. Bagdadas perspėjo kaimynines šalis nesikišti, nes kitaip Kuveitas taps jų karių kapais. Tačiau kištis niekas iš kaimynų net negalvojo. Amerikiečiai netrukdomai susisiekė su beveik visais 4000 čia buvusių JAV piliečių ir nurodė jiems ruoštis galimai evakuacijai.
 |
| Irako kariai kontroliuoja sankryžą Kuwait City, 1990 m. rugpjūčio 2 d. |
Pamokos
* Pasipriešinimas oro ir/ar jūros desantui mieste yra įmanomas. Šiais elitiniais, bet prastai ginkluotais daliniais įveikti motyvuotus besiginančius yra sudėtinga. Mūšio baigtį nulemia priartėję konvencinės pajėgos su šarvuota ir kita technika. Jas užlaikius, tikėtinas desanto pajėgų sutriuškinimas. Šis atvejis tiesiogiai pritaikomas kaip analogija galimam svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų Vilniuje (pirmiausia - prezidentūros ir krašto apsaugos ministerijos puolimui). Taip pat - galimam Klaipėdos ir Kauno puolimui.
* Tokių objektų gynimas "bet kokia kaina" nėra tikslingas, kadangi anksčiau ar vėliau gynėjai nebetenka galimybės pasitraukti ir yra sunaikinami.
* Labai svarbu laiku evakuoti politinę šalies valdžią - Kuveite emyras su šeima pasitraukė likus trims valandoms iki rūmų puolimo. Tai leido išsaugoti jo gyvybę, išlaikyti valdžios ir valstybės legitimumą.
* Oro uostas yra svarbus taškas, kurį užgrobęs priešas palengvina sekančių desanto bangų išsilaipinimą ir jų aprūpinimą. Tačiau jis gali būti lengvai užgrobtas, todėl būtina turėti planą B - jo atsiėmimą ir/arba, jeigu neįmanoma jo pilnai atsiimti, atimant galimybę priešui jame laisvai desantuotis (pvz., MANPADS ir kitų ugnies priemonių pagalba).
* Pasitraukus į kaimyninę valstybę, būtina iš karto organizuoti pastovias, oficialias televizijos, radijo ir interneto transliacijas.
Trumpai apžvelkime kitų pajėgų veikimą.
Aviacija
Beje, jau visai netrukus, 1991 m., 80-as kelias, kuriuo į Kuveitą atriedėjo Irako tankai, tapo jų "Mirties greitkeliu"("Highway of Death") - pabrukusius uodegą ir sprunkančius irakiečių karius 1991 m. vasario pabaigoje užgriuvo Sąjungininkų aviacijos uraganas. Kelias ir pakelės buvo nukloti žuvusiais kariais, sudegintais tankais, šarvuočiais, sunkvežimiais ir kita technika.
 |
| Highway of Death, 1991 m. vasario pabaiga |
Tačiau naikintuvai greitai atsidūrė Saudo Arabijoje ir Bahreine, numušę (galbūt) vos vieną atsitiktinai pasitaikiusį sraigtasparnį Gazele su Irako specialiųjų pajėgų kariais. Kuveitiečių teigimu, buvo numušti 13 sraigtasparnių, irakiečių (jie naudojo vieną tolimojo aptikimo ir aviacijos valdymo (AWACS) lėktuvą Boeing) - vos vieną kartą įvyko trumpas kontaktas, tačiau ugnis atidengta nebuvo.
Irako aviacijos pasyvumas irgi sunkiai suprantamas - buvo suduoti vos keli oro smūgiai aviacijos bazei Al Salem, esančiai prie Jahros, kurioje pavyko apgadinti 2 Mirage F-1, bei ir fiksuoti naikintuvų skrydžiai virš Kuwait City. Irakiečiai tai aiškino nenoru sugadinti okupuojamos valstybės infrastruktūrą ir ketinimu paimti lėktuvus žemėje. Visiškai suprantamas plėšiko ketinimas, ir, galima sakyti, pavykęs - 8 naikintuvai Mirage-1 ir 5 smogiamieji A-4 Skyhawk buvo paimti sveiki.
Kaip jau buvo paminėta, atskiri lėktuvai A-4 atakavo irakiečių pajėgas. Tačiau tokios neorganizuotos atakos negalėjo padaryti didesnių nuostolių, o keli lėktuvai buvo numušti oro gynybos priemonėmis.
Oro gynyba
Kaip ir kitais atvejais, kuveitiečiai sakėsi numušę keliolika lėktuvų, tačiau patvirtinti tik trys: naikintuvas MiG-23 ir du atakos lėktuvai Su-22 (kitų šaltinių teigimu - Su-22 numuštas tik vienas), ir du sraigtasparniai (kitų šaltinių teigimu, antras sraigtasparnis buvo pačių kuveitiečių, numuštas "draugiška ugnimi"), buvo numušti sistemoms Hawk. Viena iš priežasčių, kodėl irakiečiai taip saikingai naudojo aviaciją, galėjo būti ir nenoras patirti didelius nuostolius nuo oro gynybos.
Didžioji dalis Kuveito oro gynybos priemonių buvo užgrobta irakiečių.
Karinės jūrų pajėgos
Kuveito laivynas buvo atakuotas ir praktiškai sunaikintas, apie 20 laivų buvo nuskandinti arba užgrobti. Karinių jūrų pajėgų indėlis į šalies gynybą buvo minimalus, joms (išliko vos 2 raketiniai ir 2 patruliniai laivai) teko trauktis į sąjungininkų uostus. Pamoka aiški - šiandieniniame kare mažiems, net ir priešlaivinėmis raketomis ginkluotiems laivams yra sudėtinga kautis prieš stipriomis grupėmis veikiančias agresoriaus jūrų pajėgas, remiamas aviacijos.
Resiume
Ginklai nepadeda laimėti, tačiau ginklai padeda kariauti - gerai parengtos ir gerai apginkluotos pajėgos gali kovoti efektyviau, padaryti daugiau nuostolių ir mažiau jų patirti pačios. Taip pat neracionalu turėti daug ginklų, tačiau neturėti karių (kol kas Lietuvai tas negręsia). Motyvacija kautis - viena iš pagrindinių efektyvaus pasipriešinimo sąlygų.
Jeigu tekstas patiko, mano viešus ir nemokamus įrašus galima paremti:
Support Egidijus Papečkys at Contribee!
EgidijusPapeckys is creating Military and History News by Egidijus Papečkys | Patreon
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą