Spalio 10, pirma paliaubų Kalnų Karabache diena

 

Spalio 10, pirma paliaubų Kalnų Karabache diena

 

Kaip rašiau šiandien ryte, nuo 12:00 įsigaliojus humanitarinėms paliauboms, kurių metu turi būti apsikeista žuvusiais ir nelaisvėje esančiais kariais, visiškos kovos veiksmų pabaigos neatnešė.

Azerbaidžano pajėgos užvertė eterį video įrašais, kuriuose bepiločiai toliau naikina armėnų techniką, o šios valstybės prezidentas I .Alijevas pagarsino informaciją apie nuo rugsėjo 27 d. sunaikintos ir paimtos Armėnijos pajėgų karinės technikos skaičius. Tarp jų – net 195 tankai. Nėra abejonės, kad pateikiami armėnų neva patirti nuostoliai gerokai padidinti.

Pagal šios dienos įrašus skirtingi ekspertai vėlgi skirtingai suskaičiuoja šiandien armėnų patirtus nuostolius. O kaip gi kitaip, niekas nežino, kada ir kur daryti šiandien parodyti įrašai. Tarp daugybės technikos pavyzdžių – vienas įdomesnis. Ne, tai ne radioelektroninės kovos stotis. Kalbu apie 1947 m. sukurtą sovietinį 100 mm zenitinį pabūklą KS-19. Jų nemažai liko buvusiose sovietinėse Kaukazo respublikose, tačiau jau senokai mažai girdėti apie jų panaudojimą.

Vakar vėlai naktį duodamas interviu Rusijos portalui RBK Armėnijos premjeras N. Pašinianas teigė, kad armėnų pajėgos prie Džebrailo imitavo atsitraukimą, įviliojo dideles Azerbaidžano pajėgas į siaurą koridorių ir užpuolė iš visų pusių. Jo teigimu, tai yra lūžis šiame ginkluotame konflikte, kuris jau praktiškai baigėsi Armėnijos karine pergale. Tiesa, pasakojant tokią pergalingą žinią, N. Pašiniano kalba „klupinėjo“ ir pasitikėjimo nekėlė. Kiek vėliau jis jau kalbėjo apie tai, kad šis konfliktas kelia pavojų ne tik Armėnijai, bet jau ir Rusijai. Žurnalistui paklausus, ar karas gali baigtis tik besąlygiškai kapituliavus Azerbaidžanui, premjeras skubiai pataisė – tik kapituliavus teroristinėms grupuotėms. Keistokas pareiškimas, turint omeny, kad visą laiką kalbėta apie karo veiksmus prieš Azerbaidžano pajėgas Kalnų Karabache.

Šiandien apie neva naktį visiškai sutriuškintą Azerbaidžano korpusą jau nebekalbama. Armėnai teigia, kad didesni mūšiai vyksta prie Hadruto, visur kitur, nors ir vyksta susišaudymai, padėtis pakankamai rami. Hadrute neaiški padėtis, pranešama, kad į miestą neva įsiveržė 200 elitinių Azerbaidžano specialiųjų pajėgų karių. Visgi panašu, kad čia tiesiog vyksta ne itin intensyvus mūšis mieste, kur daugiau šaudymo, nei mėginimo kautis artimame atstume.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų  ministrai patvirtino, kad jie laikosi paliaubų susitarimo, o Azerbaidžano prezidentas pareiškė, kad karinė konflikto dalis jau pasiekė pabaiga, ir kad toliau vyks politinės derybos. Vakar Sky news duotame interviu I. Alijevas išvardino, dėl ko tariamasi Maskvoje, įskaitant palaipsnį teritorijų perdavimą Azerbaidžanui – iš pradžių 5 rajonus, vėliau dar 2. Jo teigimu, toks yra mediatorių planas, ir Azerbaidžanas jį palaiko. Sakyčiau, kad čia labiau jo noras ir spaudimas priešingai pusei, nei jau sutarti klausimai.

Šiandien, vos prasidėjus paliaubų laikui, I. Alijevas davė interviu rusiškam rbc portalui, tačiau visas pokalbis bus paskelbtas tik rytoj

Matosi, kad Armėnija ir Azerbaidžanas per daug nesuka galvos dėl paliaubų metu vykstančių nedidelių susirėmimų, kadangi abi šalys ir toliau siekia iki taikos derybų pradžios užimti kiek galima daugiau vietovių ir jose įsitvirtinti, taip sustiprinant savo padėtį sėdus prie stalo.

Sulaukus derybų ir taikos susitarimo, bus galima detaliau apžvelgti abiejų šalių pasirengimą karo veiksmas, jų eigą ir galimas pamokas Lietuvai. Kol kas tą padaryti sunku – dar pernelyg daug propagandinių dulkių. Antra vertus, analizuojant šį konfliktą rasti tikrai patikimos informacijos, kurią būtų galima patikrinti ir patvirtinti,  bus nelengva, o kartais – ir neįmanoma.

Iliustracijai – Raudonojo Kryžiaus automobiliai. Ši tarptautinė organizacija pareiškė esanti pasiruošusi tarpininkauti Kalnų Karabache apsikeičiant žuvusiais ir belaisviais.