2018 m. gruodžio 29 d., šeštadienis

Kremlius nusprendė "integruoti" Baltarusiją, ir tai yra didelė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui

Kol mes šventėme, Rusija sukėlė didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui nuo pat kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Rusijos premjero D.Medvedevo nurodymu sudaryta "Rusijos -Baltarusijos darbo grupė įvairiems integracijos ir kitiems ginčytiniems klausimams aptarti", o paskutinį metų savaitgalį Rusijos prezidentas V.Putinas ir A.Lukašenka praleis kartu. Kodėl tai pavojinga? Politine prasme viskas aišku ir neatrodo taip grėsmingai. Tačiau politika turi įrankį - karinę jėgą. Ir šiuo atžvilgiu Baltarusija yra barjeras su indikatoriumi: neįmanoma sutelkti pajėgų net ir nedidelei karinei akcijai taip, kad to nepastebėtų NATO. Puolimas vien iš Kaliningrado ir/ar Daugpilio pusių yra įmanomas tik grynai teoriškai. Tačiau jeigu Rusijos pajėgos gali būti iš anksto dislokuotos Baltarusijoje arba turėti garantuotą praėjimą per jos teritoriją, Lietuvos ir NATO šalių laikas reakcijai į karinę grėsmę sumažėja bauginančiai. NATO reikia laiko permesti papildomoms pajėgoms, sustiprinant Baltijos oro policijos misiją ir pratyboms, kaip nutiko prieš Zapad-2017, tokiu būdu ženkliai padidinant karinį potencialą ir atgrasant priešišką pusę nuo galimų karinių provokacijų.

Pats blogiausias atvejis - jeigu Baltarusijos kariuomenė po "integracijos" taptų tuo, ką būtų galima pavadinti Rusijos Federacijos "Baltarusijos karine apygarda". T.y., NATO praktiškai neliktų laiko nei pakankamoms atgrasymo, nei ginkluotos gynybos priemonėms, ir šiandien gana sunkiai sukurta veikianti saugumo situacija taptų kategoriškai nebetenkinanti.
Vis dėlto atkreipčiau dėmesį, kad darbo grupei vadovaus Rusijos ekonominio vystymosi ministras Maksimas Oreškinas, o grupės nariai įvairaus lygio civiliai klerkai. Tas tarsi sakytų, kad kol kas bus apsiribota vien ekonomika, paliekant laiko naujiems iššūkiams spręsti. Bet ... kas žino, kokia "integracijos" grupė sudaryta arba numatyta sudaryti karinėje srityje? Šiandien labai sunku pasakyti, ką visą savaitgalį kalbės abu prezidentai. Pastebėsiu, kad A.Lukašenkai iki dabar nors ir sunkiai, bet sekėsi išvengti kelionės į Maskvą. Tačiau šį kartą Kremlius rado svertų jį priversti. Labai sunku pasakyti, kiek savarankiška liks Baltarusija po šios "integracijos". Teks labai atidžiai klausytis, ką pasakys abu prezidentai po "jaukaus" savaitgalio kartu, ir ką V.Putinas pasakys per Naujametinę kalbą.
Aš manau, kad teks padirbėti mūsų valstybės vadovams, Europarlamento nariams, diplomatams ir visiems, galintiems būti išgirstiems Vakaruose - vakariečiai visiškai kitaip matytų problemą, jeigu A.Lukašenką po rūmų perversmo vieną rytą būtų pakeitęs šaunus armijos arba KGB generolas. Lėta "ekonominė integracija" daug kam Vakaruose atrodys taip pat normaliai, kaip tiesiog bendros ekonominės rinkos anapus ES sienos sukūrimas.
Bet taip nebus - Kremlius pagaliau ryžosi žingsniui, kuris be abejonės yra agresyvus ir keliantis didelę grėsmę visų pirma Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dabar jau aiškiau, kam Rusijai reikėjo vieno tūlo europarlamentaro vizito. Netrukus informacinio karo Baltarusijos fronte bus ir daugiau šūvių. Deja, jie bus gana taiklūs, o mes nelabai turėsime kuo į juos atsakyti.

2018 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

Turkija ir JAV - naujas puslapis tarpusavio santykiuose?

D.Trumpo administracija paskelbė labai greitai, per 30 (kiti šaltiniai nurodo 60-100) dienų, išvesianti visus 2000 JAV karių iš Sirijos. Tai sukėlė sąmyšį ir prieštaravimus tiek demokratų, tiek respublikonų stovyklose. Vienas iš argumentų "prieš" yra tai, kad toks skubus išvedimas vėl suaktyvins Islamo valstybės veikimą ir sustiprins ryžtą, bei, atvirkščiai - susilpnis palaikomų grupuočių moralę. Be to, tai sustiprins ir Irano pozicijas. Izraelis taip pat pasijuto apgautas ir nuskriaustas.
O visos šios istorijos pradžia buvo Turkijos paskelbtas ketinimas pradėti plataus masto operaciją Sirijoje. Sulaukiau klausimų - o kaipgi tokiu atveju elgsis amerikiečiai?
Prisipažinsiu, į tokią turkų deklaraciją žiūrėjau kiek nepatikliai, o visai neseniai FB įraše Turkijos pranešimus apie ketinimus įsigyti 120 vnt. amerikietiškų naikintuvų F-35 ir neva apie Trumpo pažadus išduoti Guleną įvertinau sekančiai: "greičiausiai tai tiesiog pigus ir nelabai vykęs mėginimas padrumsti vandenį, "sugundyti" D.Trumpą ketinimu pirkti brangius naikintuvus mainais į Guleno ekstradiciją."
Gana netikėtai paaiškėjo, kad tarp Turkijos ir JAV vyko tylūs pokalbiai užkulisiuose: šiandien (tiksliau jau vakar) JAV Gynybos departamentas paskelbė apie planuojamą raketinių sistemų "Patriot" pardavimą Turkijai FMS (Foreign Military Sale) formate.
Ir čia prasideda didžiausias įdomumas. Sugretinkime keletą faktų, kurie po vieną žiūrisi vienaip, o visi kartu - kitaip:
1. Turbūt jau visi žino D.trumpo silpnybę - pažadėk ką nors nupirkti iš JAV, ir tarpusavio santykiai pagerėja ženkliai ir greitai. Turkijos prezidentas tą puikiai supranta.
2. 120 naikintuvų F-35 yra milžiniškas pirkinys. Nes jie tarnaus ilgus ilgus metus, jų eksploatacija ir aptarnavimas padės sukurti ir išlaikyti daug darbo vietų Amerikoje ilgus dešimtmečius. Tačiau neišvengiamai kyla klausimas - ar Turkija pajėgi juos įsigyti ir eksploatuoti? Mano nuomone greičiau ne, negu taip. Tačiau D.Trumpą patenkintų ir mažesnis, bet konkretus skaičius.
3. Turkijos planuojamas įsigyti "Patriot" skaičius nėra didelis, o bendras skaičius kartu su užsakytais S-400 kaip tik atitiktų pačius didžiausius turkų lūkesčius stiprinant oro gynybą. Klausimas - ar Turkija "patemps" 3,5 mlrd. JAV dolerių pradinių išlaidų, įsigyjant "Patriot"? Vėlgi, teigiamai atsakyti lengviau, negu dėl 120 vnt. F-35, bet yra abejonių.
Ir čia reikėtų prisiminti, kad beveik prieš 10 metų Turkija jau buvo gavusi JAV sutikimą įsigyti "Patriot" oro gynybos sistemų už 7,8 mln. dolerių, tiesa, beveik 3 kartus daugiau, nei eina kalba šiandien. Šiandien įsigyjamos sistemos jau kainuotų apie 30 proc. brangiau, lyginant su prieš kiek mažiau nei 10 metų gautu pasiūlymu.
Prisipažinsiu, šį vakarą dar negalėčiau pasakyti, kiek ir ko įpirks Turkija, ir ar JAV išduos Guleną Erdoganui. Nes Erdoganas labai nori Guleno, o D.Trumpui reikia užsakymų, netgi užtenka pažadų pirkti. Dar D.Trumpui reikia spręsti problemą su Roberto Muellerio tyrimu, nuo įtarimų pereinančiu prie kaltinimų ir teismų nuosprendžių artimiausiems D.Trumpo bendražygiams bei pagaliau susiformavusių kaltinimų pačiam prezidentui. Tegul dar tebekabančių ore, bet su aiškiai jaučiamu sieros kvapu ir griaustinio dundėjimu.
O Erdoganas jau tiek kartų įrodė sugebantis išsisukti nuo savo garsiai duotų "tvirtų" pažadų, kad ir šį kartą juo tikėti ir pasitikėti yra labai sunku. Bet nenustebčiau, jeigu jis ir vėl sugebėtų išsisukti iš S-400 kontrakto su Rusija, ir pirkti "Patriot". Arba išsisukti iš kontrakto su Putinu ir pažadų Trumpui ir vėl pradėti flirtuoti su prancūzų ir vokiečių ginklininkais bei vyriausybėmis.
Sunkiausiai nuspėjama dėl F.Guleno ekstradicijos - nors sunkiai įsivaizduoju, kad tai įvyktų, bet visiškai tokio atvejo atmesti negaliu.
Kaip JAV karių išvedimas paveiks Sirijos įvykius? Akivaizdu, kad tai sustiprins Assado, Rusijos ir Irano pusę bei atriš rankas Turkijai. Ir susilpnins tuos, kuriuos rėmė ir apmokė amerikiečiai.
Taigi - prie šios temos dar teks neišvengiamai sugrįžti.