Spalio 11, antra paliaubų diena Kalnų Karabache

 

Spalio 11, antra paliaubų diena Kalnų Karabache

Naikintuvas Su-30SM

Abi šalys toliau vykdo kovos veiksmus sausumoje, šaudo artilerija, Azerbaidžano pajėgų bepiločiai toliau sėkmingai naikina armėnų karinę techniką – tame tarpe ir rusiškos  oro gynybos sistemos S-300 elementus, dislokuotus Armėnijos teritorijoje. Ši ataka sukėlė sujudimą rusiškuose kariniuose forumuose – čia pasigirdo balsai, kad Rusija turėtų įsikišti pagal Kolektyvinės gynybos sutartį ir panaudoti jėgą, ir priekaištai Armėnijai, kad ji tokios pagalbos neprašo. Neprotingi, militarizuotai visuomenei būdingi pamąstymai. Rusija visiškai neplanuoja naudoti karinės jėgos, nes visus savo tikslus pasieks būdama derybų tarpininke. Tuo labiau, kad tos karinės jėgos Armėnijoje esančios rusų karinės bazės neturi, jos čia yra tik dėl military presence.

Kalnų Karabache buvo suduotas nepataisomas smūgis sovietinėms/rusiškoms oro gynybos sistemoms. Vis daugiau apžvalgininkų ima rašyti tą patį, ką sakiau daugelį metų – kai kurios šios oro gynybos sistemos, visų pirma mitologizuota S-300, nėra numušusios NĖ VIENO lėktuvo. Kai kurios kitos niekada nepademonstravo didelio efektyvumo, o jų legenda buvo sukurta propagandos.

Kadangi Sovietų Sąjunga, o vėliau ir Rusija, nebuvo pajėgi konkuruoti su NATO karo aviacijos srityje, buvo sukurta labai daug įvairių oro gynybos sistemų, kurių ešelonuota gynyba (kai tą pačią oro erdvę vienu metu gina kelios skirtingos sistemos su skirtingų tipų raketomis) turėjo tapti patikimu skėčiu nuo priešo aviacijos. Tačiau karuose ir kariniuose konfliktuose paaiškėjo, kad efektyvią oro gynybą gali užtikrinti tik naikintuvai, o raketinės oro gynybos sistemos yra pagalbinė priemonė.

Armėnai turi naujutėlaičių rusiškų naikintuvų Su-30SM. Jų pasirodymas virš Kalnų Karabacho leistų pasirinktu laiku ir pasirinktoje vietoje išvalyti dangų nuo Azerbaidžano bepiločių, o Azerbaidžano naikintuvai MiG-29 praktiškai neturi jokių šansų išgyventi mūšyje su moderniais armėnų naikintuvais. Taip jau nutiko ne viename oro mūšyje kitose šalyse, nes MiG-29 buvo suplanuotas kaip pigesnis ir lengvesnis naikintuvas, o per visą aviacijos istoriją tokia koncepcija dar niekada nepasiteisino. Bet armėnai nerizikuoja jų mesti į mūšį. Prarasti naikintuvą kalnuose nesunku, net ir pernešama raketine sistema, bet labiausiai baiminasi susidūrimų su turkų naikintuvais, o čia šansų nebeturi Su-30SM. Neturi todėl, kad šiandien oro mūšyje laimi ne naikintuvai, o stebėjimo ir valdymo sistemos. Iš kitos pusės, 4 lėktuvai yra labai mažai, jų visiškai neužtenka net minimalioms užduotims vykdyti. Todėl ir užsakyti dar 8, kuriuos iki konflikto pristatyti nespėjo.

Dabar pakalbėkime apie paliaubas. Ne vienas apžvalgininkas porina, kad jos nutrūko. Ne, nenutrūko. Abi šalys toliau vykdo kovos veiksmus, abi kaltina viena kitą dėl jų pažeidinėjimo, tačiau kartu laiko, kad paliaubos nenutrūko. Pasikartosiu - tiesiog toliau tebevyksta linijų perstumdymas žemėlapyje, siekiant kuo geresnių pozicijų derybose. Tas nekelia nerimo ir mediatoriams – taip vyko visais laikais. Žinoma, visada egzistuoja tikimybė, kad paliaubos nutruks ir toliau vyks kovos veiksmai, tačiau aš linkęs manyti, kad to nenutiks. Tiek dėl tarptautinės bendrijos spaudimo, tiek dėl abiejų pusių patirtų nuostolių.

Lauksime rytojaus – galbūt kovos veiksmai dar labiau aprims, nes Raudonasis kryžius negali dirbti tokioje pavojingoje aplinkoje.

Iliustracijai – armėnų naikintuvas Su-30SM, kurio taip pritrūko virš Kalnų Karabacho.

Premjeras N. Pašinianas naikintuvo Su-30SM kabinoje