Lapkričio 9 d., karas Kalnų Karabache

 

Lapkričio 9 d., karas Kalnų Karabache

 Lapkričio 4 d. rašiau apie mūšius prie Šušos miesto (nepripažinto kalnų Karabacho sostinė Stepanakertas – vos už kelių km), rusų apžvalgininkai žadėjo jo užėmimą „jau rytoj“. Praėjo 5 dienos, ir nors Azerbaidžanas praneša apie Šušos užėmimą, kol kas mūšiai dėl šio miesto tebevyksta. Ir rašyti apie ką šias 5 dienas nelabai buvo: Azerbaidžano pajėgos kasdien nedidelėmis grupelėmis skverbėsi pro taip pat nedidelėmis grupelėmis veikiančių armėnų gynybą (kalnuota ir miškinga vietovė), ir čia, susitelkę į didesnes grupes, vis stumtelėdavo „gynybos liniją“ gilyn, užimdami vieną po kito kaimus, paliktus armėnų. Civiliai gyventojai vis didėjančiu srautu palieka Kalnų Karabachą, keldami pabėgėlių krizės grėsmę – pasilikti Azerbaidžano pajėgų užimtose teritorijose niekas neketina, o Armėnijai toks pabėgėlių skaičius taptų tikra humanitarine katastrofa. Kurią spręsti tektų ir ES, t.y. ir mums su jumis.

Šiomis dienomis labai sumažėjo bepiločių atakų. Azerbaidžanas sako, kad dėl blogo oro ir rūko. Be abejo, kad vis dėlto pasireiškia ir dronų nuostoliai, ir, tikėtina, amunicijos trūkumas. Kita svarbi priežastis – kad kalnuotoje miškingoje vietovėje rasti ir atakuoti mažą karių grupelę sudėtinga, o svarbiausia – didelė tikimybė, kad bus atakuoti savi kariai. Tai leidžia ramiau ir efektyviau veikti armėnų artilerijai, jai šiuose mūšiuose tenka pagrindinis vaidmuo. Nes artilerijos ugnis daug efektyvesnė, negu pasišaudymas automatais. Armėnai vis stengiasi kontratakuoti, kovingumo trūkumu juos apkaltinti būtų sunku.

Rusai toliau kaltinami tiekiantys ginklus armėnams, o armėnai – mėginantys įtraukti rusus į karą. Pažiūrėkime, kokios Rusijos pajėgos čia dislokuotos. 102-oji karinė bazė Giumri mieste, Armėnijoje, yra Kremliaus forpostas regione. Bazėje turėtų tarnauti apie 5 tūkst. karių, nors jų skaičius dar prieš konfliktą ir jo metu galėjo būti padidintas. Nuo senų laikų skirtas čia atstovauti Rusijos karinę galią per military presence. Ne tik ginti Armėniją nuo galimos agresijos, bet ir daryti spaudimą Armėnijos valdžiai. O taip pat – ir pašonėje esančiam Sakartvelui (Gruzijai). Nors propaganda nuolat kartoja, kad čia yra modernus karinis vienetas, vos užmetus akį į vaizdus iš poligono atrodo, kad gyvenimas čia sustojo devyniasdešimtais: sena, sudėvėta sovietinė technika. Nauja čia tik šalmai, liemenės ir uniforma, visa kita – seni tankai T-72B (be termovizorių žinoma, todėl ‚akli“ naktį ir prastomis meteorologinėmis sąlygomis), pėstininkų kovos mašinos BMP-2, artilerija, seni šaulių ginklai. Snaiperių kuopos (yra toks vienetas, į kurį sutraukti visi bazės snaiperiai) ginklai – tiesiog „subrūžinti“ seni SVD šautuvai, kurie snaiperio – tik pagal pavadinimą. Kariai ginkluoti „kalašnikovo“ automatais, be jokių modernių taikiklių – jų neturi net žvalgų kuopa.

Oro gynybą užtikrina savaeigiai pabūklai ZSU-23-4 ir raketinės sistemos „Striela-10“ – visiškai beviltiški kovoje prieš šiandieniniu oro taikinius, tame tarpe ir prieš dronus. Viename reportaže rusų žurnalistas net pasimetė, stovėdamas tarp armėnų ir rusu salvinių raketinių  sistemų „Grad“ BM-21 baterijų – jos abi buvo tokios senos, kad pirštu parodyti kur „moderni Rusijos armija“, o kur „mažieji broliai-sąjungininkai armėnai“, žurnalistui buvo tiesiog gėda. Taip atrodo motošaulių brigada, sausumos pajėgų bazėje komponentas. Beje, koją čia rusams pakištų ir tai, kad visi jų mokymai skirti veikti prieš nedideles ir prastai ginkluotas nereguliarias pajėgas. Susidūrusi su gerai aprūpintomis konvencinėmis pajėgomis, Giumri dislokuota motošaulių brigada atrodytų silpnai.

102- bazę dar dengia oro gynybos pulkas, kurį sudaro 2 divizionai, ginkluoti sistemomis S-300V, vienu divizionu „Buk-M1“. Vėlgi – garsūs pavadinimai, po kuriais slepiasi sena technika su kukliais pasiekimais. Pridengti vienai bazei kaip užtenka, netgi daugiau nei reikia – jų užduotis yra taip pat (pamėginti) apsaugoti Armėniją nuo raketinio smūgio.

Oro gynybą užtikrinti turi ir 18 naikintuvų MiG-29, nemaža jėga kaip tokiam regione, nors 4 iš jų yra mokomieji. Bet beveik visiškas nulis, jeigu tektų susidurti su turkų aviacija.

Bazėje yra ir taktinių raketų „Iskander“ bei tolimo nuotolio salvinių sistemų „Smerč“ padaliniai. Pastarieji jau mėnesis kaip naudojami abiejų konflikto pusių apšaudyti civilinius taikiniams Kalnų Karabache ir Azerbaidžane. Nes prieš karinius taikinius jie daug mažiau sėkmingi.

Yra 4 smogiamieji sraigtasparniai Mi-24 ir 7 universalūs Mi-8. Tiksliau – šiandien liko tik 3 Mi-24, nes vieną ryte numušė Azerbaidžano pajėgos. Ir čia atvejis, kurį verta apkalbėti detaliau. Sraigtasparnis lydėjo rusų koloną iš 102-osios bazės, kuri kažkaip atsidūrė visiškai kitame Armėnijos gale, toli toli nuo bazės. Labiausiai tikėtina, kad kolona gabeno krovinius prie sienos su Nachičevane esantiems rusų pasieniečiams. Čia siena yra tik su Armėnija, Kalnų Karabacho karas sąlyginai netoli, bet realiai kaip už devynių marių. Azerbaidžanas teisinasi, kad „įsitempę kariai“ neatpažino rusų sraigtasparnio ir jį numušė pernešama raketine sistema (greičiausiai – rusiška „Igla“). Gali būti, kad sraigtasparnis net neturėjo apsaugos nuo tokių raketų sistemos. O jeigu ir turėjo, tai nelabai galėjo jas panaudoti. Juk vyko rutininis kolonos eskortavimas – tai yra įprastinė Rusijos kariuomenėje procedūra, kai ginkluoti sraigtasparniai tiesiog lydi koloną, žvalgydami jos maršrutą ir atakuodami kokią nors diversinę grupę, sugalvojusią apšaudyti automobilius. Bėda tame, kad tokiu atveju pats sraigtasparnis tampa lengvu taikiniu, jeigu priešininkas turi pernešamas raketines sistemas. Jeigu užpuolimo tikimybė didelė, sraigtasparniai naudoja kitą taktiką, kurią labai gerai išvystė Sirijoje. Šį kartą nesitikėta jokių netikėtumų, todėl raketa pilotams tapo mirtinu (literally) netikėtumu.

Po sraigtasparnio numušimo Kremlius atsidūrė labai pikantiškoje padėtyje: azerbaidžaniečiai prisipažino, kad numušė Rusijos sraigtasparnį virš Armėnijos teritorijos. Sraigtasparnis priklausė Rusijos kontingentui, kuris pagal Kolektyvinės gynybos sutartį saugoja Armėniją nuo užsienio šalių agresijos. Ne Kalnų Karabachą, o būtent formaliai nekariaujančią Armėniją. Rusijos reakcija stulbinančiai nulinė. Galima pagalvoti, kad ruošiamas koks nors atsakas, bet yra indikatoriai, kurie rodo, kad Kremlius, bent kol kas, neskuba su kariniu atsaku. Pvz., Maskvoje ir Sankt Peterburge policijai nurodyta sulaikyti visus, mosuojančius iš automobilių Armėnijos, Azerbaidžano arba Turkijos vėliavomis ir taip palaikančius kurią nors pusę Kalnų Karabache, ir siųsti juos į gimtuosius kraštus.

Beje, vos prieš dieną pasirodė informacija, kad armėnai naudoja savaeiges haubicas 2S1 „Gvozdika“, kurių iki šiol neturėjo, ir kad šias haubicas jiems perdavė Rusijos 102-oji karinė bazė (nors rusai tokių  haubicų čia nenaudoja, bet gal turėjo saugomų garažuose). Ar tai būtų galima susieti su rusų sraigtasparnio Mi-24 numušimu? Tiesą sakant, aš taip nemanau.

Rytoj bus įdomi diena – Kremlius turėtų „atsibusti“ ir piktintis, turėtų prasidėti kalba apie įvairias iniciatyvas. Be jokios abejonės, šiandien apie tai rusų diplomatinis korpusas šnekasi su visų konflikte dalyvaujančių šalių ir aplinkinių valstybių diplomatais, rytoj turėtų būti daugiau viešų pareiškimų.

Reikia pagirti Iraną, kuris prie sienos su Kalnų Karabachu sutelkė dideles karines pajėgas, ir Teheranas į panašius „nelaimingus atsitikimus“ gali akimirksniu atsakyti karine jėga. Rusija tokios prabangos neturi, bet nutylėti irgi negalės.

Jeigu situacija nesikeis, Šuša kris, o vėliau – ir Stepanakertas. Apsupime gali atsirasti ir didelis skaičius armėnų karių. Tačiau ... Kare stebuklai nutinka retai, bet neatmetu tikimybės, kad armėnai dar gali mėginti kontratakuoti ir šiek tiek atstumti priešininką. Nors tokia tikimybė šiandien atrodo labai maža, atsižvelgiant į Azerbaidžano sugebėtas sutelkti šiame rajone pajėgas, bei į bendrą karinį ir ekonominį pranašumą, kuris vis didėja.

Man berašant, prieš 7 min. Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Azerbaidžano prisipažinimą numušus sraigtasparnį ir pažadą atlikti tyrimą ir nubausti kaltus kariškius vertina pozityviai. Jokio grasinimo „sumalti į miltus“. V. Putinui didžiavalstybinio šovinizmo dvasia auklėta visuomenė to neatleis.