Lapkričio 4, karas Kalnų Karabache

 

Lapkričio 4, karas Kalnų Karabache

 Ilgokai nerašiau apie Kalnų Karabachą. Priežastis paprasta – frontas užstrigo, o jokių rimtesnių politinių įvykių nebuvo, rašyti „Kalnų Karabacho kare nieko naujo“ būtų tiesiog banalu.

Kasdieniuose Azerbaidžano pranešimuose ir vaizdo įrašuose stabiliai mažėja sunaikintos (ar neva sunaikintos) armėnų karinės technikos skaičiai. Armėnų pranešimuose stabiliai kalbama apie diversines žvalgybines grupes, kurios dieną-naktį bando prasibrauti pro jų gynybą, bet nuolat atmušamos ir patiria didelius nuostolius. Apžvalgininkai nuolat kartoja, kad tuoj tuoj Šuša miestas  kris, o perkirtus Lačino koridorių, t.y. kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, armėnams teks pasiduoti. Senokai kartoja, įsivaizduoju, kaip jiems nusibodo, o sustoti neišeina, skaitytojai laukia žinių. Gyvenamųjų vietovių apšaudymus tebevykdo abi pusės, bet jie vis mažiau intensyvesni. Vis daugėja pranešimų apie karo nusikaltimus, o tai įrodantys vaizdo įrašai kelia liūdesį dėl nežmoniško elgesio. Vargu ar kas nuteis šiuos smulkius karo nusikaltėlius, net jeigu ir pavyks nustatyti jų asmenybes – nė viena pusė jų neišduos jokiam tarptautiniam tribunolui.

Armėnai pademonstravo keletą apvirtusių ir/ar sudegusių lengvų šarvuotų automobilių – pavyko suorganizuoti sėkmingą pasalą. Šalia mėtosi Sirijos kovotojams būdinga striukė ir šlepetė, nesiimsiu spręsti, tikrai čia paliktos nukautų ar sprunkančių proturkiškų samdinių, ar tiesiai prieš objektyvą padėtos armėnų. Šiandien armėnai pranešė apie prieš pietus įvykdytas kelias atakas, kurių metu buvo pamušta po kelis tankus T-72 ir po kelias sovietines pėstininkų kovos mašinas. Matosi, kad vietovė nėra palanki naudoti šarvuotą techniką, ir kad azerbaidžaniečiai mėgina mažomis pėstininkų grupelėmis prasiskverbti pro armėnų gynybos linijas, kurios nėra ištisinės, ir jas pralaužti, bet dideliais pasiekimais pasigirti negali. Akivaizdu, kad azerbaidžaniečių pusė nebe taip intensyviai naudoja bepiločius. Vis dažniau naudojami nedideli Izraelio gamybos smogiamieji bepiločiai-savižudžiai, kurių kovinis užtaisas sudaro tik apie 0,5 kg. Labai labai mažas užtaisas, su kuklia nedidele pažeidžiamąja galia. Ar tai reiškia, kad didesnių atsargos jau baigėsi? Apie Azerbaidžano bepiločius detaliau pakalbėsime šiek tiek vėliau, yra vertų aptarti aplinkybių, apie kurias apžvalgininkai paprastai nekalba.

Azerbaidžanas toliau mėgina atsiimti kiek galima daugiau teritorijos, bet jau pradeda kalbėti apie derybas, o armėnai stengiasi atsilaikyti užimamose pozicijose iki derybų. Ar įmanoma, kad jie atblokš azerbaidžaniečius atgal? Kol kas nepanašu.

Kol Kalnų Karabacho fronte tyliai, bet įnirtingai kaunamasi, pakalbėkime apie šiame kare naudojamus ginklus. Šį kartą – apie vieną retesnį, nelabai sutinkamą buvusiose SSRS respublikose, naudojamą armėnų pajėgose. Tai – sutrejintas jugoslaviškas 20 mm pabūklas Zastava M-55. „Sutrejintas“ reiškia, kad šią lengvą artilerijos sistemą sudaro 3 pabūklai, sumontuoti ant vieno lafeto (gerai matoma nuotraukoje). Armėnai jį dažniausiai montuoja ant vikšrinio lengvai šarvuoto transporterio MTLB, tiesiog atvirai pastatydami ant mašinos viršaus. Trys vamzdžiai leidžia vienu metu iššauti tris kartus daugiau sviedinių, o teoriškai tai padidina tikimybę pataikyti į oro taikinį. Dar labiau jų efektyvumą padidintų šiuolaikinė automatizuota taikymosi sistema, kurios, deja, nėra. Antra vertus, dėl mažo šaudymo nuotolio šis pabūklas nėra panacėja, o tėra tik nedidelė sudedamoji oro gynybos dalis. Kalnuose tokių artimo nuotolio ginklų efektyvumas gali būti šiek tiek didesnis, Dėl tokio trigubo ugnies škvalo šis pabūklas efektyvus ir prieš pėstininkus atvirame lauke, tam 20 mm automatiniai pabūklai dažnai naudojami visuose karuose.

Kaip visada, neapsieisiu be istorijos, negaliu nepaminėti kad ir kuklaus, bet tiesioginio M-55 pabūklo ryšio su tarpukario Lietuvos kariuomene. Mat pats 20 mm pabūklas yra šveicarų firmos Hispano-Suiza, modelis HS804, jugoslavai įsigijo licenciją jam gaminti. O Lietuva buvo įsigijusi dviejų tipų Hispano-Suiza 20 mm pabūklus: 14 vnt. HS S7 buvo sumontuoti prancūziškuose naikintuvuose Dewoitine D.501L, o perkamiems naujiems prancūziškiems naikintuvams Morane-Saulnier MS-406, kurie taip ir negauti, buvo spėta įsigyti pabūklų HS404. Juos buvo galima montuoti ant savadarbių stovų ir 1940 m. panaudoti aerodromų apsaugai ar miestų oro gynybai, bet taip padaryti neplanuota ir, deja, bet neprireikė. O HS804 yra pokarinis, patobulintas modelis tų pačių Hispano-Suiza pabūklų , kurie įsigyti ir naudoti tarpukario Lietuvos karo aviacijoje.

Nuotraukose: Azerbaidžano pajėgų trofėjus, iš armėnų paimtas jugoslaviškas pabūklas M-55, sumontuotas ant šarvuoto vikšrinio vilkiko MT-LB, tempiamas M-55 iš Serbijos muziejaus, ir šiandien naudojamas Serbijos pajėgose M-55, sumontuotas serbų gamybos ratiniame šarvuotame transporteryje BOV.