Turkija toliau stebina savo oro gynybos stiprinimo planais - kalba eina net apie naujas tris skirtingas tolimojo nuotolio gynybos sistemas. Tačiau tai nerealu, vadinasi, gudraujama Osmanų imperijoje.
S-400
Pirmiausia - Turkija 2017 m. gruodį pasirašė sutartį iš Rusijos pirkti oro gynybos sistemas S-400, 4 baterijas, kurios turėtų būti pradėtos tiekti jau 2020 m. pavasarį. Tai dar labiau atšaldė santykius su NATO, o ypač su JAV. Mat, pirkti ginklus iš doktrinoje priešiška įvardintos valstybės, nesuderinamus su visa NATO sistema nėra nei padoru, nei racionalu. Be viso kito, JAV turėjo visiškai suprantamus lūkesčius parduoti Turkijai amerikietiškas oro gynybos sistemas "Patriot". Turkų pasiteisinimas, kad perka pigiau, NATO kolegų neįtikino ir netgi suerzino - kai Turkijai reikėjo pridengti savo oro edrvę prasidėjus pilietiniam karui Sirijoje, NATO šalys čia siuntė savo "Patriot" baterijas.
Visgi S-400 buvo užsakytos ir, rodos, ko dar reikia?
EUROSAM
Turkijos norai didesni - sukurti dar vieną, vakarietišką sistemą, kurią gamintų vietoje ir kuri būtų modernesnė už rusišką. Todėl 2018 m. Turkija užsakė studiją dėl tolimo nuotolio oro gynybos sistemos sukūrimo su konsorciumu, kurį sudaro turkų įmonių Alsesan ir Roketsan bei prancūzų-italų EUROSAM, (kuriančiu ir gaminančiu oro gynybos sistemas SAMP/T ir jūrinius variantus su raketomis Aster). Studija turi būti baigta po 18 mėnesių ir rezultatai panaudoti kuriant Turkijoje naują oro gynybos sistemą.
Siper
Tačiau tuo pačiu jau paminėtos Aselsan ir Roketsan sudarė sutartį kurti dar vieną naują tolimo nuotolio oro gynybos sistemą Turkijos ginkluotosioms pajėgoms, kuriai neseniai buvo suteiktas pavadinimas Siper! Apie tai prezidentas R.T. Erdoganas pranešė spalio 31 d. Turkijos vyriausybė dėl šios sistemos, galinčios apšaudyti oro taikinius (tarp jų ir balistines raketas) iki 90 km atstumu. Dar įdomiau, kad pirmosios Siper turi atsidurti daliniuose jau 2021 m. spalį! Teigiama, kad Siper bus kuriama artimo ir vidutinio nuotolio sistemos Hisar pagrindu. Hisar kuriama nuo 2007 m., tačiau iki dabar dar nepriimta ginkluotėn. Tai kokiu stebuklingu būdu tikimasi gerokai sudėtingesnę sistemą sukurti, išbandyti ir pradėti gaminti mažiau nei per 3 metus. Atsakymas prašosi pats - tik pasinaudojant rusų S-400 ir EUROSAM technologijomis. Bet vargu ar ši teorinė galimybė įgyvendinama praktikoje - realiai per tiek laiko galima tik pradėti gaminti pagal licenciją, nes netgi panaudojant atskirus konstrukcinius sprendimus pradėti gaminti visiškai naują oro gynybos sistemą neįmanoma.
Ką gi, tikriausiai šiems ambicingiems Turkijos planams pačiai gaminti oro gynybos sistemas nelemta būti įgyvendintiems, bent jau ne taip greitai, kaip viešai teigiama. Iki šiol Turkijos karo pramonė jau ne kartą pademonstravo savo nesugebėjimą kokybiškai ir laiku sukurti modernias ginklų sistemas, o Turkijos vyriausybė neskuba pirkti jau sukurtas - pinigų aruodas ne be dugno. Bet kokiu atveju Turkijos oro erdvė nebus pridengta nuo galimo smūgio raketomis iki pat 2020-2021 m. Tai yra kaina, kurią tenka mokėti dėl R.T.Erdogano vykdomos vidaus politikos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą