Tai apie ką aš čia? Žinoma apie lenkišką ratinį šarvuotą transporterį Rosomak, kuris savo ruožtu yra "polonizuotas" (t.y. supaprastintas ir pritaikytas gaminti Lenkijoje) suomiškas Patria AMV XC-360P.
 |
| Lenkiškas ratinis šarvuotas transporteris Rosomak |
Mašinos su papildomais šarvais vadinamos "afganistanietiškomis", nes buvo papildomai apšarvuotos būtent misijai Afganistane. Protingi interneto puslapiai rašo, kad grįžus į Lenkiją papildomi šarvai buvo nuimti. Man pasisekė, nes mašinos buvo skirtos ekipažams apmokyti, todėl viena iš buvo su dalimi nenuimtų papildomų šarvų.
Apie mašiną ir šarvus galite pasiskaityti išsamiai internete, informatyvių aprašymų pilna visomis kalbomis. Lietuvių kalba rasite daug kritikos, nes mes, lietuviai, tokie. Todėl nesiplėsiu, tik pasakysiu, kad mašinai buvo iškelti reikalavimai plaukti ir būti permetamai transportiniu lėktuvu, be to, kad ją būtų galima gaminti Lenkijoje ir kad būtų kuo pigesnė. Už visus šiuos reikalavimus teko sumokėti atsisakant kai kurių kitų privalumų. Viena iš jų - šarvų storis. Tačiau kiek teko girdėti, "afganistanietiškas" variantas pakankamai patikimas, su jomis Afganistane tarnavę lenkų kariai mašina labai patenkinti visais aspektais, tame tarpe ir šarvų apsauga. Kaip čia yra, kuo tikėti - lenkais, ar Lietuvos ekspertais - paliksiu spręsti jums patiems. Kadangi su jiems skirtomis šarvų plokštėmis, tiek pradinio tipo, tiek naujomis, teko susipažintai jau anksčiau, o taip pat patyrinėti ir įvairių priemonių poveikį šarvuotoms mašinoms, aš tiesiog palaikysiu lenkų karininkų nuomonę, kad jiems tokie šarvai atrodo pakankami. Tiesa, jos šarvai, o ypač dugnas, yra kuklesni, nei Lietuvos kariuomenei nupirktų Boxerių. Turbūt daugelis pažįstate tą jausmą, kai atsisėdęs į net visai silpnai šarvuotą mašiną pasijunti daug saugesnis. Toks neobjektyvus, bet malonus jausmas. Nes kaip bežiūrėsi, šarvuotas transporteris nėra taip šarvuotas kaip tankas. Rusiško 125 mm tanko pabūklo sviediniui jokio skirtumo, ar šarvai Stanag 3, ar 6+, todėl mūšyje labai svarbu ne tik šarvai, bet ir taktika bei karių parengimas.
Taigi, pradėsiu nuo vairuotojo vietos. Į ją patekti per vairuotojo liuką - vienas malonumas. Sėdėti ir naudotis visais prietaisais - taip pat. Nesu aukštas vyrukas, bet į plotį užimu pakankamai vietos, tačiau Rosomake man buvo patogu VISUR. Ko norėtųsi vairuotojo vietoje - didesnio ekrano, bet, kaip jau minėjau, buvo šiek tiek pataupyta ir, pagaliau, nuo jų gamybos pradžios jau praėjo 15 metų. Tačiau pasikartosiu - vairuotojo vietoje jaučiausi labai komfortiškai.
Na, o toliau - taikytojo vieta. Nuotraukoje ji yra dešinėje, kairėje matyti vado ekranas.
Į ją atsisėdęs savo žinioje turi 30 mm pabūklą ATK Mk 44 Bushmaster ir 7,62 mm kulkosvaidį UKM-2000. Po pirmų džiaugsmingų sekundžių erdvioje, patogioje vietoje, pradėjau ieškoti "tarakonų". Pirmas - mažokas taikytojo ekranas, kuris dar buvo man ne itin patogioje vietoje. Naudotis "joysticku" reikėtų pasipraktikuoti, nes neįgudusiais pirštais vietoje bokštelio pasukimo į kairę kartais kilstelėdavau pabūklą aukštyn. Į dešinę viskas ėjosi kaip sviestu patepta, kaip šimtas pirmą kartą. Sekantis nelabai patogus elementas - optinis taikiklis. Juo reikėtų naudotis, jeigu dėl kokių nors priežasčių taikymuisi negalėčiau naudotis ekranu. Nuotraukoje jis pažymėtas dešinėje viršuje.
Norint juo taikytis, tenka pasisukti dešinėn, šiek tiek kampu važiavimo kryptimi, ir asmeniškai man tenka nevisai patogiai palinkti bei kelti taikytojo sėdynę aukštyn. Ilgesnį laiką pabuvus tokioje padėtyje gerai nesijausčiau. Pats bokštelis Hitfist-30P buvo sukurtas naudoti su 25 mm lengvesniu pabūklu Bushmaster. Ar dėl šios priežasties, ar dėl kitos, bokštelis nesisukioja taip lengvai, kaip norėtųsi. XIX a. pabaigos vokiškas plieninis tvirtovės stebėtojo bokštelis net šiandien sukiojasi maloniau. Teko girdėti, kad dėl bokštelio perkrovimo ant jo negalima sumontuoti ir prieštankinių raketų Spike paleidimo įrenginių. Didesnis nei suplanuota svoris patrumpina eksploatacijos laiką - matomai dėl šios priežasties ir buvo padaryti keli gana ankstyvi atsarginių dalių bokšteliui remontuoti pirkimai. Buvo ir kita priežastis - lenkams netikėtai paaiškėjo, kad HITFIST sumontuoti termovizoriai dirba kitu dažniu, nei Spike raketų valdymo įrenginys.
Apie mašiną ir šarvus galite pasiskaityti išsamiai internete, informatyvių aprašymų pilna visomis kalbomis. Lietuvių kalba rasite daug kritikos, nes mes, lietuviai, tokie. Todėl nesiplėsiu, tik pasakysiu, kad mašinai buvo iškelti reikalavimai plaukti ir būti permetamai transportiniu lėktuvu, be to, kad ją būtų galima gaminti Lenkijoje ir kad būtų kuo pigesnė. Už visus šiuos reikalavimus teko sumokėti atsisakant kai kurių kitų privalumų. Viena iš jų - šarvų storis. Tačiau kiek teko girdėti, "afganistanietiškas" variantas pakankamai patikimas, su jomis Afganistane tarnavę lenkų kariai mašina labai patenkinti visais aspektais, tame tarpe ir šarvų apsauga. Kaip čia yra, kuo tikėti - lenkais, ar Lietuvos ekspertais - paliksiu spręsti jums patiems. Kadangi su jiems skirtomis šarvų plokštėmis, tiek pradinio tipo, tiek naujomis, teko susipažintai jau anksčiau, o taip pat patyrinėti ir įvairių priemonių poveikį šarvuotoms mašinoms, aš tiesiog palaikysiu lenkų karininkų nuomonę, kad jiems tokie šarvai atrodo pakankami. Tiesa, jos šarvai, o ypač dugnas, yra kuklesni, nei Lietuvos kariuomenei nupirktų Boxerių. Turbūt daugelis pažįstate tą jausmą, kai atsisėdęs į net visai silpnai šarvuotą mašiną pasijunti daug saugesnis. Toks neobjektyvus, bet malonus jausmas. Nes kaip bežiūrėsi, šarvuotas transporteris nėra taip šarvuotas kaip tankas. Rusiško 125 mm tanko pabūklo sviediniui jokio skirtumo, ar šarvai Stanag 3, ar 6+, todėl mūšyje labai svarbu ne tik šarvai, bet ir taktika bei karių parengimas.
Taigi, pradėsiu nuo vairuotojo vietos. Į ją patekti per vairuotojo liuką - vienas malonumas. Sėdėti ir naudotis visais prietaisais - taip pat. Nesu aukštas vyrukas, bet į plotį užimu pakankamai vietos, tačiau Rosomake man buvo patogu VISUR. Ko norėtųsi vairuotojo vietoje - didesnio ekrano, bet, kaip jau minėjau, buvo šiek tiek pataupyta ir, pagaliau, nuo jų gamybos pradžios jau praėjo 15 metų. Tačiau pasikartosiu - vairuotojo vietoje jaučiausi labai komfortiškai.
Na, o toliau - taikytojo vieta. Nuotraukoje ji yra dešinėje, kairėje matyti vado ekranas.
Bet kokiu atveju, bokštelis smagesnis, nei ukrainietiško BTR-4, kuris tiesiog begėdiškai apkrautas ginkluote. Bus labai įdomu palyginti lietuviškų Boxerių bokštelius.
Pačiu pabūklu lenkai tiesiog entuziastingai sužavėti.
Rosomakui dažnai prieštaraujama dėl paprastesnės, kaip sako, sunkvežimio, važiuoklės. Čia vėlgi linkęs tikėti lenkų karininkais, kurie sako, kad važiuoklė pasirodė pakankamai patikima ir po Afganistano didelių remontų jai nereikėjo. Vėlgi, kalbant apie Boxerius, jiems grįžus iš Afganistano važiuoklė buvo remontuojama visiems. Ar čia labiau vokiškas tvarkingumas, ar dėl didesnio mašinos svorio tikrai nežinau. Jeigu žinote kaip yra iš tikrųjų - būsiu dėkingas už komentarus.
Neslėpsiu, Rosomakas man patiko. Tuo labiau, kad išlandžiojom skersai išilgai su mašiną ne tikrai gerai pažįstančiu ir su ja Afgansitane tarnavusiu, bet ir savo techniką mylinčiu karininku :) A, taip, korpusas atrodo erdvus, tačiau variante su bokšteliu desanto skyriuje patogiai telpa tik 6 pėstininkai su ginklais ir ekipuote, todėl lenkams teko atitinkamai sumažinti motorizuotą pėstininkų skyrių dviem žmonėmis.
Kaip jau sakiau, nekantriai laukiu galimybės palyginti su mūsų Boxeriu.
Na, o kitas maloniai jaudinantis susitikimas laukė šalimais - lenkiškos pėstininkų kovos mašinos, "bėvupo", arba BWP-1 (sovietinė BMP-1) bokštelis su mokomąja vieta taikytojui. Tiesa, buvo išmontuotas prieštankinių raketų paleidimo įrenginys ir jo valdymo aparatūra bokštelio viduje. Čia jau nėra net ką lyginti su Rosomak, bet jaunystės laikų mašiną prisiminti vis tiek smagu.
Pačiu pabūklu lenkai tiesiog entuziastingai sužavėti.
Rosomakui dažnai prieštaraujama dėl paprastesnės, kaip sako, sunkvežimio, važiuoklės. Čia vėlgi linkęs tikėti lenkų karininkais, kurie sako, kad važiuoklė pasirodė pakankamai patikima ir po Afganistano didelių remontų jai nereikėjo. Vėlgi, kalbant apie Boxerius, jiems grįžus iš Afganistano važiuoklė buvo remontuojama visiems. Ar čia labiau vokiškas tvarkingumas, ar dėl didesnio mašinos svorio tikrai nežinau. Jeigu žinote kaip yra iš tikrųjų - būsiu dėkingas už komentarus.
Neslėpsiu, Rosomakas man patiko. Tuo labiau, kad išlandžiojom skersai išilgai su mašiną ne tikrai gerai pažįstančiu ir su ja Afgansitane tarnavusiu, bet ir savo techniką mylinčiu karininku :) A, taip, korpusas atrodo erdvus, tačiau variante su bokšteliu desanto skyriuje patogiai telpa tik 6 pėstininkai su ginklais ir ekipuote, todėl lenkams teko atitinkamai sumažinti motorizuotą pėstininkų skyrių dviem žmonėmis.
Kaip jau sakiau, nekantriai laukiu galimybės palyginti su mūsų Boxeriu.
Na, o kitas maloniai jaudinantis susitikimas laukė šalimais - lenkiškos pėstininkų kovos mašinos, "bėvupo", arba BWP-1 (sovietinė BMP-1) bokštelis su mokomąja vieta taikytojui. Tiesa, buvo išmontuotas prieštankinių raketų paleidimo įrenginys ir jo valdymo aparatūra bokštelio viduje. Čia jau nėra net ką lyginti su Rosomak, bet jaunystės laikų mašiną prisiminti vis tiek smagu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą