Trečia karinio konflikto Kalnų Karabache diena

 

* Karo veiksmų eiga

Abi šalys užstrigo prie fronto linijos, vyksta nedideli taktiniai puolimai ir kontrpuolimai, tačiau pagrindiniu sausumos pajėgų kovos priemone tampa susišaudymai iš stacionarių pozicijų, ir toliau pagrindinis akcentas tenka artilerijai ir salvinėms artilerijos sistemoms, azerbaidžaniečių pajėgos toliau plačiai naudoja smogiamuosius bepiločius, o armėnai vieną kitą numuša. Dronais buvo atakuotas autobusas, armėnų teigimu - Armėnijos teritorijoje. Kai kurie šaltiniai teigia, kad juo iš Armėnijos į Kalnų Karabachą vyko savanoriai - iš tiesų mažai tikėtina, kad į karo veiksmų zoną vyko turistai. Tačiau šis įvykis liko beveik nepastebėtas užsienio šalių žiniasklaidos. Didžiausiu įvykiu tapo armėnų pranešimas apie tai, kad turkų naikintuvas F-16 įskrido į Armėnijos teritoriją ir numušė armėnų atakos lėktuvą Su-25, lakūnas žuvo. Tema verta aptarti detaliau.

* Armėnijos karinių oro pajėgų atakos lėktuvo Su-25 numušimas

Pasak Armėnijos gynybos ministerijos, Turkijos naikintuvas F-16 apie 10:30 val. pakilo iš Azerbaidžano karinio Ganža aerodromo, 8,2 km aukštyje įskrido į 60 km gylį Armėnijos teritorijoje ir numušė paminėtą armėnų lėktuvą. Su-25 buvo naudojamas kaip naikintuvas, kadangi jo greitis ir ginkluotė tinkami atakuoti Azerbaidžano smogiamuosius bepiločius. Beje, toks mokomųjų ir atakos lėktuvų, kurie yra lėtesni už naikintuvus, panaudojimas jau seniai aptarinėjamas ir bandomas įvairių šalių kariuomenėse. Tačiau patys atakos lėktuvai yra praktiškai beginkliai taikiniai naikintuvams - būtent taip ir nutiko su Armėnijos Su-25. Turėdama nedidelį kiekį naikintuvų, Armėnija nebuvo pajėgi užtikrinti nuolatinio jų patruliavimo ore. Todėl iš oro stebėjimo ir kontrolės sistemos gavęs pranešimą apie link jo artėjantį priešo naikintuvą, Su-25 turėjo apsisukti ir visu greičiu spausti į Armėnijos teritoriją. Tačiau gerokai greitesnis naikintuvas jį pasivijo ir numušė. Didžiausia intriga - kodėl Turkija visiškai nesislėpdama pasiuntė savo naikintuvą, leido jam įsiveržti į oficialiai konflikte nedalyvaujančios Armėnijos oro erdvę ir čia numušti jos lėktuvą? Yra dvi vertos dėmesio versijos:

1) Turkija nusprendė kategoriškai parodyti Armėnijai, kad palaiko Azerbaidžaną ir imsis bet kokių priemonių, net ir panaudos savo ginkluotąsias pajėgas. Tačiau tokiu atveju turkai neturėtų neigti, kad tai jų lėktuvas, o išgalvoti kokią nors priežastį, tegul ir visai neįtikinamą, pvz., kad jų naikintuvas buvo priverstas gintis nuo Su-25. Įtarimą kelia ir tai, kad neva turkų F-16 buvo vienas. Turkijos naikintuvai visada veikia poromis, ir toks vieno lėktuvo skrydis atrodo keistai ir neįtikinamai;

2) lenkiškame karybos bloge Militarium ir keliuose kituose šaltiniuose pasirodė informacija, kad tai buvo Azerbaidžano naikintuvas MiG-29. Nors to nepatvirtina nė vienas solidus šaltinis, ši versija atrodo labai įtikinamai - vienas naikintuvas pakilo, padarė apgaulingą lanką ir išėjo į poziciją, iš kurios pavyko užklupti, pasivyti ir numušti to nesitikėjusį bepiločius medžiojusį armėnų Su-25. Tai tik versija, tačiau labai įtikinama.

Bandant išvengti panašaus smūgio ateityje, armėnai turėtų savo atakos lėktuvus pridengti naujais rusiškais naikintuvais Su-30. Tačiau man kirba įtarimas, kad Armėnija juos laiko sostinės apsaugai ir labai bijo nors vieną prarasti, kadangi tai būtų milžiniškas moralinis ir informacinis nuostolis.

* Politiniai aspektai

Akivaizdu, kad Armėnija ir toliau, kaip ir pirmosiomis dienomis, tik dar aktyviau mėgina parodyti, kad Turkija tiesiogiai dalyvauja kariniame konflikte, ir kad Azerbaidžano bei Turkijos pajėgos atakuoja iš oro taikinius Armėnijos teritorijoje. Visų pirma - tai yra spaudimas Jungtinėms Tautoms ir ES dar aktyviau spręsti problemą ir sustabdyti konfliktą, kuriame Armėnija negali pasiekti jokio laimėjimo, bet kokiu atveju jai gresia tik nuostoliai.

Antra, Armėnija yra Rusijos posovietinėje Rytų erdvėje sukurtos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (rus. ОДКБ) narė, ir gali kreiptis, prašydama pagalbos agresijos atveju. Kalnų Karabacho nepriklausomybė nėra pripažinta net pačios Armėnijos, ir ši separatistinė teritorija nėra saugoma minėta Kolektyvine sutartimi. Labai nusivyliau CNN, kurios apžvalgininkai nežino šio itin svarbaus fakto.

Kitas svarbus politinis aspektas, kad pagaliau "prabudo" Kremlius - tik šiandien oficialiai paskelbta apie Rusijos prezidento ir Armėnijos premjero pokalbį telefonu, nors tokie pokalbiai vyko nuo pat konflikto pradžios. Rusijai šis konfliktas visiškai nereikalingas, ir jo eskalacija gali sukelti visiškai nepageidaujamas pasekmes - tačiau už Azerbaidžano nugaros stovi Turkijos prezidentas T.R. Erdoganas, kuris turi savo interesus ir savo lūkesčius. Lietuvoje labai gaji nuomonė apie Rusijos ir Turkijos "draugystę", tačiau iš tiesų tai tik dviejų stiprių ir agresyvių regiono autoritarinių žaidėjų žaidimas kortomis, kur susikirtus interesams rankoje už nugaros gniaužiami peiliai.

Šiandieninę padėtį įvertinčiau taip - Turkija ir Azerbaidžanas dar linkę palaikyti įtampą, nes jie nerizikuoja nieko prarasti - tarptautinė bendrija neturi jokių realių priemonių jiems sustabdyti, o kuo ilgiau jie pajėgs tą įtampą palaikyti, tuo daugiau savo užsibrėžtų tikslų gali pasiekti.

Įdomu, kad vakar pasigirdę palaikymo Armėnijai kalbos iš Graikijos, šiandien nutilo.

Taigi, rytoj vėl aidės šūviai, kris numušti bepiločiai, lėktuvai ir sraigtasparniai. O diplomatai plušės matomuose ir nematomuose frontuose, mėgindami sustabdyti karinį konfliktą - kai kalba ginklai, visada yra tikimybė, kad karas peržengs jį pradedant nusistatytas ribas.

P.S. nors tai ir atrodo nesusiję su Kalnų Karabachu, Rusijos retorika dėl neva į įvykius Baltarusijoje neleistinai besikišančių užsienio šalių šiandien tapo kategoriškesnė ir garsesnė. Nenustebčiau, jeigu ten netrukus prasidėtų kokie tai įvykiai.

Ir, žmonės, Baltarusijos kalėjimuose toliau sėdi opozicijos lyderiai, tame tarpe ir Marija Kolesnikova - nepamirškime, kad jiems labai reikalinga parama ir pagalba.