Ką gi, karinis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas Kalnų Karabache plykstelėjo šį sekmadienį ir, kaip visada, pasižymi dideliais abiejų pusių nuostoliais.
Azerbaidžaniečiai sako, kad kelis jų kaimus apšaudė armėnai, todėl jie pradėjo kontrpuolimą. Paprastai į ugnį atsakoma ugnimi, o ne pajėgų įsiveržimu į priešininko kontroliuojamą teritoriją - tik čia padėtis skirtinga, nes abi šalys šią teritoriją laiko sava.
Kaip visada, Azerbaidžano pajėgos smogė dronais, visų pirma taikantis į armėnų oro gynybos sistemas. Pasak jų, viso buvo sunaikintos 12 artimo nuotolio savaeigių raketinių sistemų Osa ir Tor. Pademonstruotame video matyti, kaip sunaikinama į žemę iki pusės įkasta, bet mūšiui neparengta Osa. Galima spėti, kad buvo atakuota smogiamaisiais turkiškais dronais Bayraktar TB2. Įvertinus visus oficialius pranešimus, įvairių šalių ekspertų nuomonę, patvirtintais laikyčiau 3 armėnų sistemų Osa sunaikinimą ir 1 prarastą Azerbaidžano pajėgų droną. Patikima atrodo ir informacija apie tai, kad azerbaidžaniečių naudai žvalgybą vykdė ir virš Turkijos veikiantys turkiški dronai. Nesiimčiau spręsti, kieno operatorių jie buvo valdomi - azerbaidžaniečių ar turkų - tačiau Turkijos prezidentas R.T. Erdoganas pasisakė visiškai remiantis Azerbaidžaną. Tuo tarpu Rusija, kaip pastebėjo ne vienas apžvalgininkas, paramos Armėnijai neišreiškė, tik pakvietė abi puses nutraukti kovos veiksmus ir sėsti prie derybų stalo. Nieko naujo - tai tradicinė Rusijos retorika šiame ilgamečiame konflikte.
Dabar apie pačius karo veiksmus:
1. Azerbaidžaniečiai pradėjo puolimą šarvuotomis pajėgomis, ir greitai neteko kelių tankų ir kelių pėstininkų kovos mašinų ir šarvuotų transporterių. Azerbaidžano pajėgų tankai ir šarvuotos mašinos buvo pamušti valdomomis raketomis (greičiausiai rusiškomis Kornet) ir susprogdinti minomis (ar valdomais užtaisais). Tradiciškai matėme iš pamuštų T-72 bokštelio ir vairuotojo liukų išsiveržusius ugnies stulpus - dėl nevykusių konstrukcinių sprendimų šie sovietiniai tankai, nors Azerbaidžano tankus ir modernizavo Izraelio firmos, yra tikri broliški kapai tankistams. Tačiau pasak Azerbaidžano gynybos ministerijos pranešimų, tikslas buvo pasiektas - užimti 7 kaimai, kontroliuoti armėnų.
2. Armėnai, skirtingai nei anksčiau, nenaudojo įkastų į žemę tankų ir artilerijos pabūklų, kadangi ankstesnių konfliktų metu jie ypač nukentėjo nuo izraelietiškų smogiamųjų-savižudžių dronų (kurie pataikę į taikinį sprogsta ir susinaikina). Kadangi tokie savižudžiai yra labai brangūs, šį kartą azerbaidžaniečiai naudoja jau paminėtus turkiškus Bayraktar TB2, kurie apšaudo taikinius valdomomis raketomis, stengdamiesi nepatekti į priešo gynybinės ugnies zoną. panašu, kad ne visiems tos ugnies išvengti pavyksta.
3. Abi pusės panaudojo tolimojo veikimo salvines artilerijos sistemas "Smerč" (naudojama Armėnijos - nuotraukoje). Panašu, kad didesnės žalos vieni kitiems nepadarė. Nepaisant sovietų ir rusų propagandos, šioms sistemoms visgi trūksta taiklumo, skirtingai nuo amerikietiškų MLRS M270 ir M142, kurioms dar ir sukurtos valdomos raketos, leidžiančios atakuoti itin preciziškai.
4. Abi pusės itin aktyviai naudoja kibernetines atakas. Pažymėtina, kad atakuojami net visiškai smulkūs priešiškos pusės žiniasklaidos ir žinių šaltiniai.
5. Šiam konfliktui abi pusės aktyviai ruošėsi maždaug nuo gegužės mėnesio, tačiau to meto retoriką ir veiksmus kaip pasirengimą didesnio intensyvumo konfliktui bent jau aš įvertinti nesugebėjau, mozaika aiškiai susidėliojo tik dabar.
6. Nesiimsiu vertinti gyvosios jėgos nuostolių, bet, kaip minėjau, jie tradiciškai nemaži, nebūdingi jokiam kitam konfliktui.
7. Kaip sutartinai pažymi dauguma apžvalgininkų, pratybos prasidėjo iš karto po Rusijoje vykusių strateginių vadovavimo-štabų pratybų Kaukazas-2020. Jose dalyvavo nedidelis armėnų kontingentas, azerbaidžaniečiai dalyvavo tik kaip stebėtojai. Dalis apžvalgininkų pastebi, kad tuo metu Azerbaidžanas įvykdė mobilizaciją ir dabar visa kariuomenė pasirengusi - tačiau tai neturi labai didelės reikšmės, kadangi karo veiksmų teatras labai geografiškai apribotas ir jame galima panaudoti tik nedidelę dalį pajėgų. Tuo tarpu bet kokia mobilizacija biudžetą degina kaip reaktyvinis variklis kurą, todėl ilgesnės mobilizacijos Azerbaidžanas sau leisti negali.
8. Ar konfliktas dar labiau įsiplieks ir kaip toli nueis abi kariaujančios valstybės bei jų sąjungininkai - šiuo metu pasakyti sunku, lūžio taškas gali būti jau rytoj arba pačiomis artimiausiomis dienomis. Visgi spėčiau, kad konfliktas netrukus ims slopti. Akivaizdu, kad jau rytoj ryte bus didelis tarptautinių organizacijų ir viso diplomatinio korpuso sujudimas - jis jau vyksta, tačiau pirmadienį prasidės įvairūs oficialūs procesai.
Labai norėtųsi, kad visi tarptautiniai mechanizmai suveiktų greičiau - tankuose ir kalnuose dega ir žūsta žmonės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą