Armėnijos-Azerbaidžano konfliktas: 2 diena

 

Nuotrauka asociatyvi, tačiau būtent turkiški bepiločiai tapo šio karinio konflikto simboliu

Baigėsi antra kovos veiksmų diena Kalnų Karabache, ir … praktiškai nėra jokių žinių.

Žiniasklaida ir visi kiti šaltiniai sako, kad vyksta intensyvūs mūšiai, tačiau tai labai abstraktus posakis ir visiškai neaišku, ką jis reiškia šiuo konkrečiu atveju.

1. Pradėkime nuo to, kad abi konflikto šalys labai efektyviai kontroliuoja informacinę erdvę – iš čia neprasprūsta niekas, ko nepraleidžia armėnų ir azerbaidžaniečių cenzūra. Mums rodo tuos pačius vakarykščius vaizdus, jokios naujos informacijos apie nuostolius, laimėjimus ir pralaimėjimus šalys nepateikia. Azerbaidžaniečiai informuoja, kad armėnai šaudo 122 mm Grad raketomis, pagamintomis Serbijoje, rusų žurnalistas armėnų pusėje rodo to paties Grado raketų nuolaužas su nežinomu gamintojo žymėjimu. O radęs su kirilica sako, kad čia senos sovietinės ir jų nerodo. Visi supranta, kad tai šiandieninėje Rusijoje pagamintos raketos, bet rusų žurnalistas to aiškinti viešai negali ir nenori. Raketų likučiai liko po naktinio šaudymo – daugiausia žalos padaryta civiliams, apgriauta ar visai sugriauta nemažai pastatų, yra žuvusių ir sužeistų.

2. Panašu, kad šiandien visą dieną vyko nedideli taktiniai susirėmimai, siekiant užimti vyraujančias aukštumas, perimti kelių ir gyvenviečių kontrolę. Galbūt vietomis gana intensyvūs, nors greičiausiai nebe tokie kruvini, kaip vakar. Skubama užimti kuo daugiau svarbių vietovių iki prasidedant deryboms, bet nenorima patirti didesnių nuostolių. Yra nuomonė, kad Azerbaidžanas tuoj paims į „reples” (t.y. apsups ir atkirs nuo Armėnijos) Kalnų Karabachą ir privers pasiduoti, neva čia sutelktos 15 brigadų jau baigia palaužti armėnų pasipriešinimą – neįtikino. Pažiūrėjau į gaublį  - net jeigu ir patikėčiau tokia teorija, nepatikėčiau galimybe sutekti tokias pajėgas šiame žemės lopinėlyje. Be to, jokia cenzūra nepajėgtų nuslėpti nei šių pajėgų, nei joms reikalingų logistikos kolonų.

3. Atrodo, kad derybos jau artėja – Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas pokalbio su JT generalinio sekretoriumi metu išreiškė pageidavimą, kad konfliktą išspręstų JT savo rezoliucija. Jo iškelti reikalavimai neįvykdomi, tačiau tai jau pirmas žingsnis derybų link. Armėnija grasina pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę, taip spausdama Azerbaidžaną ir tarptautinę bendriją paskubinti derybas.

4. Kremlius tyli kaip akmeninis sfinksas – tai irgi atrodo kaip ženklas, kad kol kas padėtis erzinanti, bet didelio nerimo nekelianti. Ateis laikas – V. Putinas pats apsireikš su taikos iniciatyvomis.  Kol kas jo spaudos atstovas D. Peskovas pareiškė oficialią nuomonę, jog Kremliuje nemanoma, kad šis konfliktas sukeltas tam, kad daryti spaudimą Rusijai.

Kariniuose resursuose diskutuojanti Rusijos visuomenės dalis demonstruoja būdingą nepagarbą armėnams ir azerbaidžaniečiams, kaip beje ir visoms kitoms kaimyninėms tautoms – deja, tai yra skiriamasis šiandieninės Rusijos visuomenės bruožas – ir svarsto, reikia ar nereikia padėti armėnams. Armėnijos premjeras N. Pašinianas vertinamas kaip pro amerikietiškai nusiteikęs, todėl simpatijų nesulaukia.

5. Antradienį vyks uždaros JT Saugumo Tarybos konsultacijos – jose konfliktuojančios šalys nedalyvaus. Itin aktyvios Europos šalys, pradėjusios intensyvius pokalbius su Azerbaidžano ir Turkijos prezidentais bei Armėnijos ministru pirmininku. Brexito ir vidinių problemų kamuojamas Jungtinės Karalystės premjeras B. Džonsonas irgi skuba rodyti lyderystę, nes tai labai geras būdas sumažinti patiriamą spaudimą probleminiais vidaus klausimais. Šiuo metu puola Azerbaidžanas, o Armėnija ieško būdų greičiau nutraukti konfliktą. Todėl I. Alijevas tarptautinėse derybose turės nemažą pranašumą ir tikrai sieks kiek galima daugiau Azerbaidžanui naudingų pokyčių Kalnų Karabacho atžvilgiu. Tačiau tai jau kitas, ateities klausimas.