Šaudymas per stiklą

Šią temą paskatino vakar nutikęs įvykis - užsieniečių ir baikerių konfliktas Vilniuje, pasibaigęs šaudymu į automobilį. Neaptarinėsiu ir nevertinsiu šio įvykio aplinkybių, tai yra teisėsaugos darbas, tik atkreipsiu dėmesį į vieną paviešintą aplinkybę - kulkų pėdsakus apšaudytame automobilyje. Ši nuotrauka puiki iliustracija tam, apie ką toliau kalbėsime.

Kulkų žymės automobilyje

Galima teigti, kad buvo iššauti ne mažiau kaip trys šūviai, nors ko gero jų buvo daugiau - sprendžiant iš nuotraukos, šoninis langas turėtų būti sudaužytas bent dviem šūviais. Aiškiausias kulkos pėdsakas matomas mažesniame galinių durelių langelyje. Kulka pramušė stiklą, tačiau jo visiškai neišmušė. Atkreipčiau dėmesį į paliktos skylės formą - labai aiškiai matyti, kad kliudžiusi ir jau pramušusi stiklą kulką labai stipriai "pasivertė" šonu, išmušdama maždaug 3-4 kulkos ilgių stiklo gabalėlį.

"Pavirtusios" kulkos pėdsakas

Toks kulkos "pavirtimas" gali nustebinti ne vieną šaulį, nesusipažinusį su kulkų trasų pasikeitimu susidūrus su stiklu. Akivaizdu, kad kulka ne tik pasiverčia, bet ir nukrypsta nuo savo pradinės skrydžio trajektorijos. O tai reiškia, kad šaudami į vieną taikinį, patys sau netikėtai galite kliudyti visiškai kitą. Pvz., šaudami iš automobilio vidaus į priešais jūsų automobilį esantį kilerį (į gėlių pardavėją juk nešaudysite), galite kliudyti iš šalia esančio namo balkone stovintį gėlės vazoną. Tai būtų mažiausiai skaudi šūvio pasekmė, apie galimas kitas, daug skaudesnes, nelabai ir norisi rašyti, kiekvienas gali pasirinkti pagal savo empatijos lygį. Ir atvirkščiai, šaunant į vairuotoją arba į greta jo esantį ginkluotą priešininką, galite kliudyti automobilyje esančius įkaitus arba visiškai niekuo dėtus žmones. Nuraminsiu, kad šaudant iš arti tas nukrypimas yra kontroliuojamas, tačiau tikimybė, kad kulka nueis Dievui į langus yra didelė.
Jeigu kulkos būtų lėkę ten, kur atrodytų turėjo nulėkti, šis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų apšaudyto automobilio vairuotojas nebūtų iššokęs ir pabėgęs.

Grįžkime prie pirmo atvejo Vilniuje. Galbūt dar didesnė kulkos nukrypimo ir rikošeto tikimybė yra pataikius į metalines transporto priemonės dalis.

Kulkos žymė durelėse

Mūsų aptariamu atveju į dureles pataikiusi kulka, kaip matyti, kliudė ir mašinos kėbulą ir greičiausiai čia įstrigo.
Automobilis gali tapti ne tik taikiniu pareigūnams, bet ir jų vienintele apsauga. Todėl puiku, kad Lietuvos policija, kaip ir jų kolegos užsienyje, atidžiai studijuoja galimą kulkų poveikį automobiliams ir, reikia manyti, jį perduoda būsimiems pareigūnams ir visiems kitiems kolegoms.

Policijos pareigūnai detaliai tyrinėja kulkų pėdsakus automobilyje

 Dar smagiau, kad šią gerą žinią komunikuoja ir visuomenei:
 https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/01/30/news/policininkai-siauliuose-susaude-automobili-668997/
Aš dėl to jaučiuosi geriau, tikiuosi jūs - taip pat 😃
Be abejo, užsienio šalyse tokiems tyrimams skiriama daug daugiau išteklių. Pvz., JAV visiškai normalu sušaudyti porą dešimčių automobilių - todėl galimi daug patikimesni ir labiau moksliškai pagrįsti rezultatai. Tačiau pastebėsiu, kad užsienio kolegos mielai dalinasi šia ir kitomis patirtimis bei įvairių testų rezultatais. Kaip jau sakiau, belieka tikėtis, kad šia patirtimi dalijamasi ir Lietuvos policijoje bei su kitomis valstybės tarnybomis.

Ne tik automobiliai

Tačiau stiklai yra ne tik automobiliuose - kartais tenka šaudyti ir per įvairius pastatų langus, stiklines sienas bei duris. Akivaizdu, kad čia stiklo tipo, storio, atsparumo ir kitų parametrų įvairovė yra kolosali. Manau aišku, kad kalbame policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų pareigūnus. Kino trileriuose ir žaidimuose dažnai matome, kaip tokius šūvius atlieka įvairūs samdomo žudikai,

Vaizdelis iš žaidimo

Tačiau tai greičiau kūrybinė išmonė, nei realybė. O Lietuvoje kol kas ir visai negirdėtas atvejis,
Skirtingai nuo karinių operacijų, kuriose priešą reikia nukauti, policinių operacijų metu reikia ne tik neutralizuoti ginkluotą nusikaltėlį ar teroristą, bet ir užtikrinti, kad kulka ir stiklo bei kitų medžiagų skeveldros ir atplaišos nekliudys įkaitų ar kitų nieku dėtų piliečių.. Taip pat būtina tiksliai pataikyti, kad sužeistas nusikaltėlis nepradėtų pleškinti į visus aplinkui. Todėl policijos snaiperiams labai svarbu žinoti, koks konkrečiai yra stiklas, per kurį gali tekti šauti.

Policijos snaiperis tarnyboje

Tam bandymų ir testų pagalba atrinkinėjami labiausiai tinkami šoviniai ir kuriamos specialios kulkos, kuriama atitinkama taktika.
Beveik visų matytų tyrimų atvejais nustatyta, kad mažiausiai efektyvios šaudant per stiklą yra .223 arba 5,56x45 mm kalibro kulkos, žinoma - ir jų atitikmenys, pvz. rusiški 5,45x39 mm šaudmenys. Panašiai yra ir su šaudymu į kitus taikinius, todėl snaiperio šautuvai dažniausiai nebūna mažesnio nei .308, arba 7,62x51 mm, t.y. standartinio NATO kalibro, arba specialių dar didesnių kalibrų, dažniausiai draudžiamų naudoti civiliams.
Apsaugos darbuotojai ir pareigūnai turėtų žinoti, kad mažiausias kulkos nukrypimas yra tada, kada šaunama "tiesiai", t.y., kai kulka atsimuša į stiklą 90 laipsnių kampu, statmenai jo plokštumai.

Labiausiai visiems linkiu, kad netektų į nieką šaudyti nei per stiklą, nei be jo, taip pat - kad ir į jus niekas nešaudytų. Net ir tiems, kuriems tai yra kasdienė tarnyba. O jeigu teks - tai būti tam pasiruošus, apsišarvavus žiniomis, įgūdžiais ir šaltais nervais. Ir visada pagalvoti apie tai, kaip apsaugoti nuo šalutinio poveikio aplinkinius.

Kalbant apie atvejį Vilniuje, pastebėsiu, kad tolimesnis teisinis procesas turėtų būti įdomus - ne taip dažnai savigynai išduotas ginklas panaudojamas prieš autotransporto priemones, jeigu vyks teismas, gali būti sukurtas vienoks ar kitoks teisinis precedentas.