Lukašenkos pasididžiavimas - "baltarusiškas" automatinis šautuvas BSK-100B

 

2026 m. rugpjūčio 18 d. apsilankęs akcinėje bendrovėje „Kidma tech“, įsikūrusioje Minske, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka paskelbė, kad ši įmonė vienintelė Baltarusijoje, gaminanti pirmuosius „visiškai baltarusiškus“ automatinius šautuvus. 

Lukašenkai pristataomas "Baltarusiškas" automatinis šautuvas BSK-100B

Pasak jo, net turint balistines raketas ir bepiločius, be šių individualių kario ginklų kariauti neįmanoma. Retas atvejis, bet šiuo klausimu su Lukašenka aš sutinku.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, baltarusiams liko dideli kiekiai ginklų ir šaudmenų, likusių nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Skirtingai nei Lietuvoje, kur sovietinė armija jokių atsargų nepaliko ir neperdavė.

Šaunamųjų ginklų kiekiai buvo tokie, kad jų būtų užtekę ne vienai, o kelioms Baltarusijos dydžio valstybių armijoms.

Be abejo, sandėliuose buvo ir gerokai senesnių tipų ginklų, tačiau Baltarusijos armija išsirinko keletą naujausių pagrindinių ginklų tipų, kuriais ir yra ginkluota iki dabar.

Pagrindiniu individualiu kario ginklu buvo pasirinktas 5,45 mm kalibro „kalašnikovo“ automatiniai šautuvai AK-74 (standartinis variantas), AKS-74 (su sulankstoma metaline buože) ir AKSU-74 (sutrumpintas variantas). Snaiperiai (Baltarusijos armijoje taip vadinami ir taiklieji šauliai) ginkluoti 7,62 mm pusiau automatiniais SVD šautuvais su optiniu taikikliu. 

Balatarusijos 120-os atsk. mechanizuotosios brigados karys su automatiniu šautuvu AKS-74.
Retas atvejis, kai reguliarių mechanizuotų pajėgų karys ginkluotas šautuvu su duslintuvu.

Kulkosvaidžiai – 7,62 mm PKM ir RPK-74 (automatinis šautuvas su ilgesniu vamzdžiu ir kojelėmis, priskiriamas lengviesiems kulkosvaidžiams, pagrindinis pėstininkų skyriaus ginklas).

Baltarusijos karys su "lengvuoju kulkosvaidžiu" RPK-74. Vizualiai iš toliau sunku atskirti nuo automatinio šautuvo AK-74

Kaip ir visi sovietiniai ginklai, baltarusių naudojami „Kalašnikovo“ automatai ir kulkosvaidžiai neturi jokių įtaisų montuoti šiuolaikiniams taikikliams. Retais atvejais, specialiųjų operacijų pajėgų daliniuose kartais galima pamatyti „Kalašnikovus“ su kolimatoriais arba optiniais taikikliais, sumontuotus greičiausiai patiems įsigijus laisvai pardavinėjamus priedus „kalašnikovams“.

Ir rašydamas, ir komentuodamas, ne kartą esu paminėjęs, kad Baltarusijos armijos šaunamieji ginklai yra seni, gaminti dar sovietmečiu, ir, kaip matyti nuotraukose ir vaizdo įrašuose, neretai gerokai padėvėti. Iš vienos pusės, tai gali reikšti, kad taikos metu „drožia“ tuos pačius ginklus, o štai karo atveju iš sandėlių išsitrauks naujus. Bet ...

Lukašenkos režimas niekada nejautė jokios realios grėsmės iš NATO, naują ginkluotę pirko labai retai ir taupiai. O štai paveldėtą sovietinę atvirkščiai – pardavinėjo visiems, kas tik buvo pasiruošęs mokėti. Baltarusija tiesiog iššlavė savo sandėlius, ir šiandien ten galima rasti tik visišką minimumą, reikalingą mobilizuotam rezervui apginkluoti. Greičiausiai „kalašnikovų“ visiems rezervistams net neužtektų.

Taip pat ne kartą atkreipiau dėmesį, kad Baltarusija neperka naujų šaunamųjų ginklų Rusijoje. Ir tebuvo laiko klausimas, kad tų naujų ginklų ims labai trūkti.

Pirmiausia pasimatė kulkosvaidžių trūkumas – jų yra tiek, kiek reikia. Kai atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį pradėta ieškoti artimos kovos ginklo prieš mažus dronus, baltarusiai pradėjo montuoti ant savadarbių lafetų ne kelis kulkosvaidžius, kaip tai daro ukrainiečiai ir rusai, o 3-4 „kalašnikovo“ automatus. 

Balatrusijos armijoje plačiai naudojamas primityvus įrenginys gintis nuo FPV dronų su sumontuotais 3-4 "kalašnikovo" automatais

Dažniausiai trumpuosius AKSU-74, nes kiekviename dalinyje jų buvo sandėliuose, skirtų pagal etatus apginkluoti įvairiems specialistams, kurių taikos metu tarnyboje dažniausiai nėra tiek, kiek priklauso.

Atsižvelgiant į didėjantį naujų šaunamųjų ginklų poreikį, buvo daug kalbų, kad ketinama pradėti ginklų gamybą pačioje Baltarusijoje. Parodose buvo pristatyti ir pirmieji pavyzdžiai, pranešta apie jų eksportą, bet pačių baltarusių armijoje jie taip ir nepasirodė.

Kaip dabar oficialiai pranešama, „baltarusiško“ ginklo  BSK-100 kūrimas buvo pradėtas 2018 m. Šis darbas patikėtas valstybinės karinės pramonės įmonei „Kidma tech“, užsiimančiai moksliniais tyrimais ir gaminančiai karinę ir civilinę produkciją.

Serijinė automatinio šautuvo BSK-100 gamyba neva pradėta 2020 metais, tačiau iš tiesų ginklas buvo tik surenkamas iš rusų pristatytų komponentų. 2021 m. pranešta, kad automatinis šautuvas BSK-100 priimtas Baltarusijos armijos ginkluotėn.

Priimtas – toli gražu nereiškia, kad gaminamas ir perkamas, kartais įsigyjami vos keli ar keliasdešimt vienetų. BSK-100 ir negalėjo būti tiekiamas dideliais kiekiais, nes šis šautuvas naudojo senesnio sovietinio pavyzdžio 7,62x39 mm kalibro šovinius, tuo tarpu Baltarusijos armijoje, kaip jau minėjau, naudoti „Kalašnikovo“ automatiniais šautuvai su 5,45x39 mm kalibro amunicija.

Kodėl buvo pasirinktas toks kalibras? Jis ir ne standartinis Baltarusijos armijoje, ir pagal daugelį charakteristikų atsilieka nuo 5,45x39 mm amunicijos. Pačių baltarusių apžvalgininkai dažnai mini tą patį argumentą – neva pasirodė modernesnė ir geresnė karių individuali apsauga, šalmai ir šarvinės liemenės, kuriuos 7,62x39 mm kalibro kulka pramuša geriau, nes yra sunkesnė.

Visiškai su tuo nesutinku, nes nors 7,62 mm kulka yra didesnio kalibro nei 5,45 mm ir sunkesnė, ji yra sunkesnė, todėl karys gali paimti mažiau šovinių, o pramušamoji galia – kuklesnė. Tas labai aiškiai matėsi vaizdo įrašuose, kuriuose kurdai surengtose pasalose net iš labai arti su sena 7,62x39 mm amunicija sunkiai pramušdavo Turkijos karių šarvines liemenes.

Priežastis gerokai banalesnė – labai daug šalių pasaulyje vis dar plačiai naudoja 7,62x39 mm kalibro ginklus, kurie išplito Sovietų Sąjungai juos parduodant ar tiesiog nemokamai dalijant įvairioms socialistinėms (ir tokiomis apsimetančiomis) arba draugiškoms šalims ar įvairiausioms sukilėlių grupuotėms.

Šiose valstybėse Baltarusija turėjo neblogus kontaktus, ir BSK-100 pradėjo rasti pirmuosius pirkėjus. Interneto platybėse klaidžioja įrašas, kuriame šiuos naujus baltarusiškus ginklus bando Pakistane.

Baltarusijoje niekas moraliniais ir teisiniais principais galvos sau nekvaršino, bet siekiant „neapsišviesti“  ginklus pardavinėjo per įvairias užsienio firmas. Viena iš jų buvo Irake registruota „Black Shield Company Ltd.“, kuri 2024 metais sulaukė JAV sankcijų.

„Kidma tech“ irgi sulaukė sankcijų, viena pirmųjų Baltarusijoje, greičiausiai dėl santykių su Rusijos įmonėmis, tame tarpe ir „Tulos šovinių gamykla“, iš kurios dideliais kiekiais pirko „civilinę produkciją“. Tulos gamyklos kataloguose nėra nė vieno civilinio gaminio, vien įvairaus kalibro šoviniai, todėl greičiausiai juos ir pirko, tik pavadintus sporto prekėmis ar panašiai.

Kodėl gi ne, jeigu automatinis šautuvas BSK-100 ir buvo pavadintas „kariniu-sportiniu karabinu“, pavadinimas kilo nuo šių trijų žodžių pirmųjų raidžių (rus. BSK – военно-спортивный карабин). Skaičius „100“ čia irgi ne atsitiktinis, nes pagrindinis „darbinis“ šaudymo nuotolis buvo numatyti 100 metrų.

Tačiau po BSK-100 pavadinimu nerasime jokios paslapties – tai yra Baltarusijoje surenkamas rusiškas medžioklinis karabinas „Vepr-1V“ (rus. „Вепрь-1В“). 

Medžioklinis karabinasВепрь-1В

Pastarasis irgi yra ne kokia nors nauja konstrukcija, o buvo banaliai „išdrožtas“ iš seno sovietinio lengvojo „Kalašnikovo“ kulkosvaidžio RPK, kuris, savo ruožtu, buvo nevykęs bandymas iš automato AKM padaryti „neturintį analogų“ lengvą ir pigų kulkosvaidį.

Taigi, BSK-100 yra keletą transformacijų pergyvenęs (AKM-RPK-Vepr) „Kalašnikovo“ automatas, tiksliau, jo 1961 m. variantas AKM.

Todėl ir BSK-100, ir vėlesnis BSK-100B, atrodo ir yra „Kalašnikovo“ automatas, tik su galimybe montuoti įvairius taikiklius, ir su keliais ginklo priedais, tame tarpe ir buože.

Automatinis šautuvas BSK-100B

Kadangi sukurtas ilgesnio ir sunkesnio RPK bazėje, BSK-100B (toliau kalbėsime tik apie jį) gavosi gerokai sunkesnis. Baltarusių gamintojui prireikė 6 metų, kol galėjo patys gaminti visas ginklo dalis (visgi neatmeskime, kad šiek tiek meluoja, ir kai kurias dalis vis dar atsiveža iš Rusijos ar Kinijos).

BSK-100B gali būti pritaikytas šaudyti ir sovietinio 5,45x39 ar NATO 5,56x45 mm šaudmenimis, tačiau pagrindinis kalibras išlieka 7,62x39. Todėl aš ir toliau turiu abejonių, ar jais ketinama aprūpinti Baltarusijos armiją. Greičiausiai tikimasi jį sėkmingai pardavinėti iš po skverno visiems pageidaujantiems, visų pirma taikantis į „karštuosius taškus“.

„Kidma tech“ sukūrė keletą ginklo variantų. Atsižvelgiant į sėkmingą JAV jūrų pėstininkų korpuso patirtį, tikimasi, kad sunkesnis ir ilgesnis už standartinius „kalašnikovus“ BSK-100B gali vykdyti ir dalį lengvojo kulkosvaidžio bei taiklaus šaulio ginklo užduočių, kaip paminėtų amerikiečių marinų ginkluotėje esantys M27 ir M38A1 automatiniai šautuvai.

Kaip sutartinai pripažįsta visi šaltiniai, jokių duomenų apie BSK-100B bandymus viešai nepateikta. Tik teigiama, kad šaudant iš 100 metrų su uždėtomis atraminėmis kojelėmis ir optiniu taikikliu taiklumas ženkliai padidėja. Bet tą patį galima pasakyti apie bet kurį automatinį šautuvą, kuriam uždėsime kojeles ir optinį taikiklį ar kolimatorių.

Apibendrinant – automatinis šautuvas BSK-100B visų pirma skirtas eksportui, o Baltarusijos armijoje, bent jau artimiausiu metu, jis greičiausiai bus įsigyjamas itin nedideliais kiekiais ir tik elitiniams specialiųjų operacijų pajėgų daliniams. Kurie pavydės Lietuvos kariuomenės kariams jų gerokai lengvesnių ir modernesnių G-36, jau nekalbant apie labai ergonomiškus ir patikimus HK416, esančius Lietuvos SOP ginkluotėje.

Nes didelis svoris išlieka didžiausiu BSK-100B trūkumu. Teigiama, kad ginklas net 0,8 kg sunkesnis už AK-74, ir šis papildomas svoris yra rimta problema reguliariose pajėgose. O dar atsižvelgiant, kad 7,62x39 mm šoviniai sveria daugiau, eilinis karys su BSK-100B galės pernešti gerokai mažiau 7,62 mm šovinių, nei karys su standartinius 5,45 mm automatiniu šautuvu AK-74.

Šoviniai 7,62x39 vs 5,45x39

Todėl galima drąsiai prognozuoti, kad Baltarusijos armija ir toliau liks su senais automatiniais šautuvais AK-74, o BSK-100 yra skirtas eksportui, nes tai geras šaltinis papildyti sankcijų kankinamą Lukašenkos kasą tvirta valiuta, dažnai neįskaičiuojama į jokias valstybės biudžeto eilutes, todėl dar ir lengviau pasisavinama.

.

***

Mano darbą ir įdėtą laiką galima įvertinti:

Contribee: https://contribee.com/egidijus-papeckys

Patreon: https://www.patreon.com/egidijuspapeckys

Paypal: egpapec@yahoo.com

Sąskaita: AB Swedbank, LT297300010188621078 (paskirtis - už publikacijas)