Pirmoje straipsnio dalyje trumpai apžvelgėme Šiaurės Korėjos ginkluotąsias pajėgas, jų ypatumus ir pagrindinius trūkumus.
Dabar pakalbėsime apie korėjiečius Kursko srityje, Rusijoje.
Nors informacijos pasirodo vis daugiau, bet ji ir toliau išlieka fragmentiška, ukrainiečiai ją pateikia labai dozuotai, ir, kaip įprasta kare, pasitaiko ir propagandos, ir elementarios karo meto dezinformacijos.
Kadangi Šiaurės Korėjos ginkluotosios pajėgos man nebuvo nepažįstamos dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022, rašyti tekstą apie jas pradėjau vos tik pasigirdo pirmos kalbos apie galimą korėjiečių pasirodymą fronte.
Šios kalbos kėlė šypseną, ir ne be reikalo – Šiaurės Korėjos kariai pasirodė gerokai vėliau, ir tik pačios Rusijos teritorijoje, siųsti juos į Ukrainą Kremlius taip ir nepasiryžo. Bent jau iki dabar.
Pradėsime nuo specialiosios paskirties pajėgų. Korėjiečių atveju renkuosi tokį pavadinimą, nes jų pajėgos tikrai nėra tai, ką mes laikome Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP)
Specialiosios pajėgos
Taigi, ši dalis parašyta dar prieš tai, kai korėjiečiai pasirodė Kursko srityje. Tada konstatavau, kad būtent „specukai“ Ukrainos kare pasirodys pirmieji.
Neapsigaukime – nors oficialiai Šiaurės Korėjos kariai „gynė Rusijos teritoriją“, teisiškai ir faktiškai jie tiesiogiai dalyvavo kare prieš Ukrainą, kadangi Kursko operacija buvo šio karo dalis, tik vyko ne Ukrainos, o valstybės-agresorės Rusijos teritorijoje.
Kodėl „specukai“? Nes jie labiausiai ideologiškai indokrinuoti, ištikimiausi režimui, geriausiai parengti, ir jų yra pakankamai daug.
Kiekvienam režimui būdinga turėti didesnes nei įprasta specialios paskirties pajėgas. Tą gerai matome net sovietinio kolūkio principais valdomoje Baltarusijoje.
Kaip jau minėjau, tikslus Šiaurės Korėjoje specialios paskirties pajėgų skaičius nėra žinomas, o ir vienareikšmiškai nuspręsti kas gali būti priskirta „specukams“ nebūtų taip lengva.
Pagrindiniai specialių pajėgų vienetai yra atskiros brigados ir batalionai.
Brigadų tipus paminėsiu pagal Vakaruose priimtą terminologiją:
* lengvųjų pėstininkų brigados
* oro desanto brigados
* amfibinės (jūrų desanto) brigados
* snaiperių/žvalgybinės brigados
* atskiri lengvųjų pėstininkų batalionai
Kur specializuojasi kokios brigados matosi iš jų pavadinimų. Tačiau nepaisant jų, visų Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų tikslas yra tas pats – prasiveržimas už demarkacinės linijos į Pietų Korėjos ir JAV pajėgų užnugarį, diversiniai veiksmai mažomis grupelėmis, dažnai persirengus Pietų Korėjos kariuomenės ir tarnybų uniformomis, dezorganizuojant gynybą, naikinant strategines ugnies priemones, svarbią karinę ir civilinę infrastruktūrą, karinę ir politinę vadovybę.
Lengvosios pėstininkų brigados turi prasiskverbti į užnugarį pasinaudodamos tuneliais ir vietovės ypatumais. Savižudiška akcija, nes pietų korėjiečiai gintis nuo jų rengiasi labai rimtai.
Oro desanto brigados turi būti permestos pasinaudojant sovietinio AN-2 tipo lėktuvėliais ir lengvais MD-500 sraigtasparniais. Tiesa, nei lėktuvų, nei sraigtasparnių nepakankam pervežti visas brigadas, o nuostoliai dėl modernios Pietų Korėjos aviacijos ir oro gynybos dar ore būtų katastrofiški, ir pervežti antrą desanto bangą jau nebūtų kuo, todėl jiems tektų veikti taip pat, kaip lengvosioms pėstininkų brigadoms.
Amfibinės brigados turėtų plaukti viskuo, kas tik laikosi ant vandens. Vėlgi, Pietų Korėjos aviacija ir karinės jūrų pajėgos gerokai praretintų šiauriečių jūrų desantus, o nedidelės pakrantėje išsibarstę grupelės būtų išnaikintos antraeilių, pagalbinių pajėgų ir policijos, nors tai ir kiek užtruktų.
Snaiperių ir Žvalgybinės brigados yra elitiniai vienetai pačiose specialios paskirties pajėgose, ir joms būtų skiriami patys sudėtingiausi ir svarbiausi taikiniai Seule ir Pietų Korėjos gilumoje.
Visas Šiaurės Korėjos specialiųjų pajėgų panaudojimas paremtas masine savižudybe – nesvarbu kiek žus, svarbiausia dezorganizuoti pietiečių ir amerikiečių gynybą ir sutrikdyti valdymą.
Specialiosios pajėgos yra lengvai ginkluotos, nes pagrindinė jų užduotis visais atvejais, tiek vykdant žvalgybą, tiek diversijas, yra infiltracija mažomis grupėmis už fronto linijos, ten vykdant iš anksto duotas užduotis iki pergalės arba iki mirties.
„Iki mirties“ nėra tušti žodžiai. Per paskutinę didesnę 1968 metų spalį-lapkritį įvykdytą specialiųjų pajėgų operaciją Pietų Korėjoje, žlugus mėginimui sukelti partizaninį karą Pietuose, per du mėnesius iš 120 šiauriečių „specukų“ žuvo 113, į nelaisvę pateko tik 7. Pietų korėjiečiai prarado 63 karius ir policininkus, žuvo 23 civiliai.
Ne mažiau kruvina operacija įvyko 1968 metų sausio 21 d. Persirengę pietiečiais 26 Šiaurės Korėjos „specukai“ užpuolė Pietų Korėjos prezidento rezidenciją. Sunaikinus prezidentą ir jo aplinką, planuota užpulti netoli esančią JAV ambasadą. buvo atmušti, žuvo 23 ir tik 1 paimtas į nelaisvę, likę 2 sugebėjo sugrįžti į Šiaurės Korėją.
Abi šios operacijos aiškiai rodo menką pasirengimo tokioms operacijoms lygį, nes Pietų Korėjoje juos atrėmė ir išgaudė visų pirma policija. Tuo pačiu tai demonstruoja gerą Pietų Korėjos kariuomenės ir policijos pasirengimą.
Ne mažiau negailestingas likimas šiauriečių „specukų“ laukė 1996 metų rugsėjo 17. Prie Pietų Korėjos krantų ant seklumos užplaukus povandeniniam laivui, jo įgula ir laive buvę specialiųjų pajėgų kariai bandė trauktis sausuma. Iš jų 13 žuvo, 11 nusižudė, o 2 sugebėjo prasiveržti atgal.
Beje, pasirodė, kad patekusiems į nelaisvę šiauriečiams, ne iš karto, bet po kiek laiko visiškai išgaruoja indoktrinuota ideologija ir, susipažinę su jiems nepažįstama kitokio gyvenimo realybe, net ir specukai nuoširdžiausiai persiverčia į Šiaurės Korėjos režimo priešininkus.
Vėliau Šiaurės Korėjos „specukai“ talkino įvairiems režimams Afrikoje, rengė įvairaus plauko diversantus ir teroristus, bet realios kovinės patirties taip ir neįgavo. Tuo labiau tokios, kokia reikalinga šiandien Ukrainoje.
Korėjiečiai Ukrainoje
Be to, ką konstatavau dar prieš karą Ukrainoje tyrinėdamas Šiaurės Korėjos pajėgas, čia didele problema išlieka koordinacija tarp pėstininkų ir artilerijos, taip pat ir tarp kitų skirtingų kariuomenės rūšių. Viskas grindžiama masine artilerijos ir kitų ugnies priemonių ugnimi, o koordinacija paliekama saviveiklai.
Būtent tuo ir grindžiau savo teiginius apie neišvengiamai didelius šiauriečių nuostolius būsimuose kovos veiksmuose Ukrainoje, rašydamas apžvalgose socialiniuose tinkluose ir per paskaitas.
Ką netrukus pamatėme Kursko srityje, kur susidūrimas su patyrusiais ir užgrūdintais mūšiuose ukrainiečiais, naujomis taktikomis ir priemonėmis Šiaurės Korėjos kariams kainavo daug kraujo.
Nenoriu pasakyti, kad šiauriečiai yra nieko neverti, jie taip pat padarė nuostolių ukrainiečiams.
Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgų karių fizinis pasirengimas yra puikus, charakteris užgrūdintas, jie mums neįprastai žemai vertina gyvybę. Tačiau šiuolaikiniame mūšio lauke reikia kitų savybių, kurios padėtų išgyventi ir nugalėti. Kursko srityje mesti į mūšį korėjiečiams to pritrūko.
Specialiosios Šiaurės Korėjos pajėgos yra ginkluotos ir aprūpintos geriau, nei kitos reguliarios pajėgos. Jiems yra sukurta originalių ginklų, kurie gerai atrodo paraduose, bet kurių efektyvumas mūšio lauke kelia abejonių.
Aplamai viskas, ką matome Šiaurės Korėjos paraduose, kelia abejonių.
Kaip ten bebūtų, Kursko srityje pasirodę korėjiečiai buvo ginkluoti standartiniais Rusijos armijos ginklais ir be paraduose demonstruojamų termovizorių. Be to, buvo galima pastebėti nelabai įprastą kitų valstybių kariuomenėse praktiką, kad geriausiais ginklais apginkluojami ne labiausiai patyrę kariai, o gana aukšto rango karininkai. Pvz., mūsų pulkininko leitenanto laipsnį atitinkantis korėjiečių karininkas beveik visada būdavo apginkluotas nauju rusišku automatiniu šautuvu AN-12, tuo tarpu visi kiti – irgi standartiniu, bet senesniu automatiniu kalašnikovo šautuvu AK-74.
Be to, ne geriausi šauliai, o aukštesnio laipsnio karininkai turėdavo ir lygiavamzdį sovietinį pusiau automatinį medžioklinį šautuvą MC 21, skirtą kovai su dronais.
Dar prieš pasirodant korėjiečiams fronte konstatavau, kad korėjiečiams pasijus sunkesnių ginklų trūkumas. Rusų padalinių ugnies parama bus ribota, o bendradarbiavimas bus sudėtingas ir neefektyvus, ypač skaudžiai tai jausis pirmosiomis dienomis.
Neužilgo pasirodė, kad neklydau. Korėjiečiai buvo linkę kautis nekreipdami dėmesio į nuostolius, pasak ukrainiečių, jie puldavo net patyrę tokius praradimus, kurie būdavo nebepriimtini rusams. Bendradarbiavimas su ugnies vienetais buvo prastas, o susidūrimas su dronais net ir po ilgo parengimo Rusijos poligonuose šiauriečiams buvo skaudus.
Be abejo, kad Šiaurės Korėjos specialios paskirties pajėgos mūšiuose Kurske labai daug išmoko, ir šią patirtį parsivežė į namus.
Jeigu Rusija ryšis mesti korėjiečius į karo veiksmus Ukrainoje, tai jau bus kitos, kovinį patyrimą turinčios pajėgos. Ilgiau pakovoję šiauriečiai praras didelę dalį indokrinuoto pasiaukojimo, įgaus profesionalumo ir supanašės su Rusijos pajėgomis.
Kremliui tai būtų didelė paspirtis, o ukrainiečiams didelė problema, nes būtent gyvosios jėgos trūkumas yra didžiausia problema abiejose fronto pusėse.
Todėl JAV ir Europa daro viską, kad rusus nuo tokio sprendimo atgrasytų. Bet, kaip mes puikiai suprantame, atgrasymas gali ir nesuveikti.
Sekančiose dalyse aptarsime Šiaurės Korėjos ginkluotę ir karinę techniką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą