Ilgai nelaukę, iš ką tik apžiūrėtos suomiškos Patria 6x6 šarvuotos mašinos lipam į sekančią, taip pat suomišką - Patria AMV XP. Mums labai pasisekė, kad šį kartą ji yra su norvegų firmos Kongsberg bokšteliu Protector RT20 MCRWS.
Pradėkime nuo trumpos istorijos. Ne nuo Adomo ir Ievos, o nuo šaltojo karo pabaigos. Būtent jo metu visose pasaulio kariuomenėse užtikrintai įsitvirtino šarvuoti transporteriai - pėstininkams pervežti ir paremti ugnimi skirtos mašinos. Antrojo pasaulinio karo metais itin išpopuliarėjusius pusiau vikšrinius transporterius ėmė keisti vikšriniai. Toks sprendimas pasirodė esąs brangus. Militaristinis sovietinis režimas negalėjo pasigirti automobilių ir kitų mechaninių transporto priemonių pramone, ženkliai atsiliekančia nuo Vakarų, todėl pasirinko gaminti ratinius transporterius: dviejų ašių BTR-40 ir trijų ašių BTR-152. Tačiau tokių mašinų pravažumas, apsauga ir ginkluotė buvo aiškiai nepakankami. Problema buvo išspręsta pradėjus gaminti keturių ašių transporterį BTR-60 ir tolimesnius jo variantus. Vakaruose ratiniai šarvuoti transporteriai daugiausia buvo naudojami pagalbinėms užduotims, o koviniuose daliniuose dažniausiai buvo sutinkami vikšriniai transporteriai bei vikšrinės pėstininkų kovos mašinos. Žinoma, buvo ir vakarietiškų keturių ir trijų ašių transporterių, pvz. DAF YP-408, su 8x6 ratų formule (pirmasis skaičius reiškia ratų skaičių, antrasis - kie iš jų yra varomi), tačiau aktyviau juos konstruoti imtasi tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje. Tada suomių SISU kompanija, vėliau tapusi Patria koncerno dalimi, sukūrė irt pradėjo gaminti mašiną XA-180 Pasi. Šį transporterį mielai pirko skandinavai - Suomija, Švedija ir Norvegija, jis buvo pradėtas plačiai naudoti Jungtinių tautų pajėgose ir neblogai užsirekomendavo taikos palaikymo misijose. Manau čia nemažą vaidmenį suvaidino ir tai, kad Suomija buvo neutrali valstybė. Tuo pačiu buvo išvengta tokių situacijų, kai JT pajėgos su kokiais nors M113 būtų veikę "karštame taške", kur viena ar abi konflikto pusės irgi naudotų šiuos amerikietiškus transporterius.
Baigiantis šaltajam karui technologijos jau leido gaminti didesnes, modernesnes ir pravažesnes ratines šarvuotas mašinas. Kadangi išnyko didelio masto konvencinio karo grėsmė, pradėta karpyti gynybos biudžetus, taip sukuriant naujų ratinių transporterių paklausą - mat jų įsigijimo ir eksploatacijos kaštai buvo gerokai mažesni, nei vikšrinių mašinų. Tiesa, po daugybės studijų ir testų paaiškėjo, kad tam geriausiai tinkamos naujos kartos keturių ašių 8x8 mašinos. Netrukus Europos gamintojai pasiūlė visą gamą tokių šarvuotų transporterių, dažnai vizualiai itin panašių. Ir čia suomiai pasirodė esą įžvalgūs - pirmieji sugebėjo sukonstruoti, pradėti gaminti ir parduoti 8x8 mašinas Patria AMV.
Daug kam netikėtai transporteriu susidomėjo Lenkija. Mūsų kaimynai anksčiau naudojo čekoslovakiškus transporterius OT-64, buvo įvertinę jų privalumus ir ieškojo tokios mašinos, kurią galėtų gaminti vietinė pramonė. Suomiai visada buvo linkę mielai dalintis technologijomis, sudarydami galimybę jų ginkluotę gaminti pagal licenciją. Tai labai palengvino eksportą ir leido išvengti tokių sudėtingų ir kainuojančių mechanizmų, kaip, pvz., kredito suteikimas pirkėjui. Maža, neutrali Suomija negalėjo tikėtis eksporto užsakymų ir dėl politinės įtakos, kaip kitos didžiosios Europos valstybės ir JAV.
Sandoris su Lenkija buvo labai naudingas abiems šalims ir padėjo pagrindus sėkmingam bendradarbiavimui ateityje. Lenkai polonizavo mašiną, pavadintą Rosomak, taip dar sumažindami jos kainą ir pritaikydami prie vietinės pramonės technologinių galimybių. pagaminę daugiau nei 1000 šių transporterių, sėkmingai juos naudojo Afganistane, o ant dalies mašinų sumontavo itališką bokštelį Hitfist-30P. Toks mėginimas sutaupyti lenkams sukėlė kai kurių problemų. Apie jas detaliau galite paskaityti čia: "Žvilgsnis iš po šarvo: lenkiškas šarvuotas transporteris Rosomak".
Viena iš problemų pasirodė esanti per maža vidaus erdvė pėstininkams pervežti - Rosomakams pasiekus kariuomenę paaiškėjo, kad vietoje 8 karių desanto skyriuje telpa vos 6 (dėl ginklų, kuprinių ir kito reikalingo pervežti turto), todėl išlaipintas pėstininkų būrys "susitraukė" iki 18 "durtuvų". Mėgindami išspręsti šią problemą ir ištaisyti keletą kitų eksploatacijos metu paaiškėjusių konstrukcinių trūkumų, Lenkijos gamintojai paruošė mašinos modernizacijos paketą - kiek prailgino korpusą ir padarė keletą kitų konstrukcinių pakeitimų. Projektas sudomino suomius, ir po derybų abi pusės patenkintos sukirto rankomis - suomiai šiuos pakeitimus panaudojo naujame mašinos variante AMV XP, o visi naujų eksportui skirtų Patria AMV korpusai pradėti gaminti Lenkijoje (lenkai korpusus sugebėjo pradėti gaminti ir gerokai pigiau, nei Suomijoje).
Štai toks naujas Patria AMV XP ir atkeliavo į Lietuvą, į parodą Live Firing Show 2021, spalio 6-7 dienomis vykusią pabradės poligone: https://livefiringshow.com/. Kadangi suomiai labai lankstūs ir gali montuoti bet kokius pirkėjo pageidaujamus bokštelius, šį kartą mašiną išvydome su norvegų firmos Kongsberg bokšteliu. Ši firma itin išgarsėjusi įvairios paskirties patikimų nuotoliniu būdu valdomų bokštelių gamyba, o panašų bokštelį amerikiečiai nupirko perginkluoti savo šarvuotiems transporteriams Stryker.
Stryker su šiuo bokšteliu, tada dar egzistuojančiu tik "popieriuje", buvo siūlomas ir Lietuvai, tačiau buvo pasirinktas vokiškas Boxer, tapęs pėstininkų kovos mašina Vilkas. Savo mašiną tada Lietuvai pasiūlė ir Patria, už 110 mašinų prašydama mažiau, nei kainavo 88 Boxeriai. Tokiu atveju jomis buvo galima pilnai apginkluoti du batalionus, visus jų padalinius (vadovybę, ryšius, medikus ir minosvaidininkus) aprūpinus vienodomis standartinėmis mašinomis. Reikia pažymėti, kad tokiu atveju LK būtų gavusi paprastesnę ir mažiau šarvuotą mašiną, nei Boxer, o pasirinktas bokštelis Patria pasiūlymą būtų pabranginęs.
Patria AMV XP labai plačiai aprašyta, todėl nesigilinsiu į visus niuansus ir variantus, o susikoncentruosiu į mašiną, su kuria turėjau galimybę artimiau susipažinti Live Firing Show. Neslėpsiu, gyva ji man patiko dar labiau, nei video ir paveikslėliuose.
Vos nuriedėjusi nuo puspriekabės pademonstravo puikias dinamines savybes ir - ypatingai tylų variklio ir visos mašinos garsą. Mašina praktiškai negirdima. Net keista, kodėl gamintojas neakcentuoja šios mūšio lauke itin vertingos savybės.
Susipažinimą pradedame nuo galinių durų. Mėginant įžiūrėti, ar čia yra ir nusileidžianti aparelė (iš toliau atrodo, kad yra tik galinės durys) - ją iš karto ima ir nuleidžia. Labai patogu - nori, atsidarai duris, nori, nuleidi aparelę. Taigi, mums atsiveria štai toks vaizdas į desanto/kovinį skyrių:
Matome 8 pakankamai patogias sėdynes pėstininkams, priekyje, kur matosi šviečiantys ekranai, dvi vietos ekipažui: mašinos vadui ir taikytojui. Vairuotojas savo vietą užima per liuką mašinos priekyje. Aštuoni pervežami pėstininkai yra privalumas, kitose panašiose mašinose jų telpa vos šeši-septyni. Net ir vienas ar du papildomi kariai pėstininkų skyrių sustiprina, jis turi ne tik daugiau "durtuvų" ir ugnies galios, bet taip pat yra atsparesnis nuostoliams ir lankstesnis mūšyje. Tarp šalia sėdinčių karių pečių yra pakankamas intervalas sėdėti patogiai, tačiau vietos jau mažiau, nei didesnėje, bet prasčiau apsaugotoje Patria 6x6 (apie ją - čia). mažiau vietos ir kojoms, nors taip pat patogu ir pakanka. O štai vietos kuprinėms, ginklams, šaudmenims, ekipuotei, kurios Patria 6x6 apstu, čia nėra visiškai. Nuotraukoje žemiau matyti, kad vos kelios mūsų atsineštos dėžės su vienkartiniais granatsvaidžiais ir šoviniais vidinę erdvę sumažina ženkliai:
Mašina aprūpinta geromis stebėjimo kameromis, kurios leidžia stebėti aplinką tiek ekipažui, tiek pėstininkams. Nuotraukoje matome galinę kamerą, kuri šiek tiek pridengtanuo kulkų ir skeveldrų, taip pat ir nuo nepalankių atmosferos veiksnių.
Kairės pusės stebėjimo kamera (dešinėje - analogiška)
Pėstininkai gali apšaudyti prirartėjusį priešą, išlindę per du liukus desanto skyriaus stoge. Ambrazūrų tokio tipo mašinose jau senokai nėra, kadangi jos labai susilpnina šarvus ir bendrą mašinos apsaugą, o efektyvumas pro jas šaudant yra minimalus.
Mašinos gale yra dvi išsikišę "spintos". Jos pridengia įlipančius ir išsilaipinančius pėstininkus tuo metu, kada jie būna labiausiai pažeidžiami. Nuotrauka ne iš parodos, bet pridengiantys korpuso išsikišimai abipus aparelės matosi gerai.
 |
| Nuotrauka iš gamintojo puslapio |
Bendrai mašinos apsauga yra labai nebloga, ypač - nuo minų ir savadarbių užtaisų (IEAD). Mašina kompaktiška, sustiprinta važiuokle ir galingesniu varikliu, nei ankstesni variantai. Pasak koncerno patria sausumos ginkluotės produktų vadovo Toni Toyryla, ji sveria 32 t, šarvai - STANAG 5 lygio, garantuotai apsaugantys nuo 25 mm sviedinių. Iš esmės tai reiškia, kad ji gali atlaikyti ir rusiškus 30 mm sviedinius, bet ne kiekvienu atveju, priklausomai nuo sviedinio tipo ir pataikymo kampo. Su tokiais šarvais mašina yra pakankamai dinamiška ir pravaži.
Tiek apie pačią mašiną. O dabar pereikime prie ant mašinos sumontuoto Kongsberg bokštelio PROTECTOR RT20 MCRWS. Jame - 30 mm pabūklas Mk 44 Bushmaster, šaudantis tiesiogiai, be juostų paduodamais 30x173 mm sviediniais (vietoje jo gali būti montuojamas 40 mm Bushmaster, šaudančią 40x180 mm sviediniais) ir 7,62 mm kulkosvaidis FN MAG, t.y. tokie pat, kaip ir Lietuvos kariuomenės įsigytose pėstininkų kovos mašinose "Vilkas". Bokštelis yra be valdomų prieštankinių raketų sistemos. Tokia praktika yra įprasta kai kuriose Vakarų šalyse, kovą su tankais paliekant kitoms specializuotoms prieštankinėms priemonėms. Žinau, žinau, Lietuvoje tokios mintys laikomos erezija 😀 Tačiau tokia realybė. Žinoma, Kongsberg siūlo galimybę valdomas prieštankines raketas sumontuoti klientui pageidaujant, ant bokštelio stogo gali būti montuojami papildomai 12,7 mm kulkosvaidis arba 40 mm automatinis granatsvaidis.
Pirma, kas krito į akis atsisėdus į mašinos vado vietą, tai stebėjimo periskopų pašildymo ir nuplovimo jungikliai. Tiek vadas, tiek taikytojas turi po 4 tokius persikopus, ir kiekvienas iš jų yra atskirai pašildomas ir nuplaunamas!
Nuotraukoje - visa mašinos ugnies valdymo sistemos įranga kaip ant delno. Vadas ir taikytojas naudojasi abiem tarp jų esančiais monitoriais, ir kiekvienas turi savo atskirą stebėjimui ir taikymuisi. Labai patogus valdymas, užteko poros minučių susipažinti. Komandų mažai, ir jos labai aiškios. Bokštelis ir pabūklas valdomi pulteliu, esančiu po monitoriumi. Jį galima vienu judesiu nusiimti, ir naudotis atsilošus, kaip namuose. Tiesiog kompiuterinis žaidimas. Įgudimo reikia preciziškam pabūklo nutaikymui, nes pultellis gana "jautrus", bet tai - irgi trumpo praktikavimosi reikalas.
Į ekranus perduodamas tikrai kokybiškas vaizdas. Persijungiu į termovizorių - jo pagalba taikinius galima aptikti ir naktį, ir blogomis atmosferos sąlygomis.
Ugnies valdymo sistema užtikrina "hunter-killer" funkciją. Tai reiškia, kad mašinos vadas visą laiką stebi aplinką, aptiktus prioritetinius taikinius perduoda naikinti taikytojui. Tai vyksta labai paprastai - aptikęs taikinį spusteliu mygtuką, bokštelis pasisuka ir pabūklas žiūri tiesiai į taikinį. Taikytojui, šiandien jo vietoje Kongsberg kompanijos atstovas, belieka greitai šiek tiek taikliau nusitaikyti ir jį sunaikinti. Tuo metu mašinos vadas, t.y. aš, toliau dairausi po mūsų "mūšio lauką" ir ieškau kitų taikinių.
Tokia sistema leidžia greitai identifikuoti pavojingiausius ir prioritetinius taikinius ir juos eliminuoti pirmiausia. Ne taip seniai išbandyta lenkiško Rosomako ugnies valdymo sistema atrodo, švelniai tariant, senstelėjusi. Patys lenkai tą supranta, ir naujas jų bokštelis ZSSW-30 jau bus nuotolinis su nauja ugnies valdymo sistema ir valdomomis prieštankinėmis raketomis "Spike" (nors jis bus montuojamas tik ant mašinų, kurios yra be Hitfist bokštelio).
Kongsberg bokštelis ant Patria AMV XP juda tiesiog dieviškai tyliai, švelniai ir stabiliai.
Paklausykite patys:
Stabilumu pasižymi ir šaudymo metu, netgi važiuojant.
Geras, puikus bokštelis, ne veltui jo kaina viršija pačios mašinos kainą.
Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti mašiną, tai pasakyčiau jog Patria AMV XP su Kongsberg RT20 bokšteliu yra tikras saldainis - tyli, patikima, gerai apsaugota, taikli. Tikra šiuolaikinė vakarietiška mašina, pažintis su kuria buvo maloni ir įsimintina.
Tiesa, įsigijus pėstininkų kovos mašinų "Vilkas", Patria AMV XP jokių šansų atsirasti Lietuvos kariuomenėje neturi.
Nuotraukos ir video iš asmeninės kolekcijos, fotografuota mano ir Ryčio Misiūno, filmuota Ryčio Misiūno, jeigu prie nuotraukos nenurodyta kitaip
Jeigu tekstas patiko, mano viešus ir nemokamus įrašus galima paremti:
Support Egidijus Papečkys at Contribee!
EgidijusPapeckys is creating Military and History News by Egidijus Papečkys | Patreon
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą