Rusija toliau didina karinės pajėgas Pietuose

Rusija nuosekliai vykdo savo viešai paskelbtus planus didinti karines pajėgas. Šį kartą jos ženkliai didės Šiaurės Kaukaze. 58-ojoje armijoje, kuri yra dislokuota Dagestane, bus suformuotos dvi naujos divizijos. Jeigu tiksliau - dvi brigadas performuos į divizijas. Priminsiu, kad Rusijos karinė reforma vyko performuojant divizijas į brigadas, t.y. jas beveik 3 kartus sumažinant. Tai leido sumažinti ir karininkų (nuo 365 iki 142 tūkst.) ir karių skaičių, o taip pat išspręsti tuo metu katastrofišką technikos trūkumą - divizijos turėtos techniškai tvarkingos (ar bent šiek tiek važiuojančios) technikos vargais negalais užtekdavo brigadai.

Nes iki tol Rusijos divizija vos vos pajėgdavo išsiųsti į karą vieną sustiprintą motošaulių pulką (diviziją sudarydavo 3 motošaulių ir vienas tankų pulkas). Tikriausiai nesuskaičiuosiu, kiek kartų teko laužyti ietis su oponentais, tvirtai tikinčiais, kad brigada yra "geriau" už diviziją. Ne, nėra. Divizija pajėgi savarankiškai spręsti daug sudėtingesnes užduotis, yra atsparesnė gynyboje ir galingesnė puolime, ją lengviau valdyti lengviau negu tris atskiras brigadas. Rusija vykdo milžinišką persiginklavimo programą, ir to pasėkoje jau yra galimybė atstatyti tai, kas buvo prarasta pradėjus reformą - t.y. laikinai suformuotas brigadas nuosekliai performuoti atgal į divizijas. Tai natūralus procesas, kurio laukiau jau nuo pat buvusio Rusijos gynybos ministro A. Serdiukovo reformos pradžios 2008 m.
Šį kartą bus performuojamos į motošaulių divizijas dvi motošaulių brigados - 19-oji ir 136-oji. Visus joms suteiktus vardus, ordinus ir medalius praleisiu, nes šitas sovietinis/rusiškas įprotis, švelniai tariant, yra kvailas ir erzinantis. Ypatingos brigados tuo, kad abi dalyvavo Čečėnijos kare, o 19-oji - dar ir "operacijoje, kuria Gruzija buvo priversta gyventi taikiai" ("операция по принуждению Грузии к миру"). Taip kartais Rusijos propaganda vadina 2008 m. karą su Gruzija - ir to mums, Lietuvoje, nereikėtų pamiršti.

Divizijos bus apginkluotos naujai pagamintomis pėstininkų kovos mašinomis BMP-3 ir kapitaliai suremontuotais tankais T-72B3, pačia naujausia versija su termovizoriais.

Įdomiausia, kad Rusija visa tai sakosi daranti kaip atsvarą NATO grėsmei. Bet jeigu pažiūrėsime į žemėlapį, tai NATO šalių prie 58-osios armijos dislokacijos vietos nerasime. Ne taip toli yra vienintelė Turkija, tačiau ją nuo 58-osios armijos skiria Gruzija (galbūt - tik laikinai?), o turkai su rusais dabar tapę labai gerais draugais. Na gerai, gerai, draugais tik laikinai, bet nuo Turkijos šiandien gintis tikrai nereikia. Kaip ir nuo Armėnijos, Azerbaidžano ar už jų esančio Irano. Štai šios šalys ir turėtų nerimauti. Taip ir Kazachstanas bei Ukraina. Ir, nepamirškime - Čečėnija. Juk suprantame, kad šioje šalyje Maskvai bet kada gali prireikti įvesti savo valdžią. Kaip matome, jokios NATO grėsmės šiame regione, vien tik padidėjusi Rusijos grėsmė aplinkiniams kaimynams.

Štai kodėl turėtume suprasti, kad santykiai su Rusija yra komplikuoti dėl jos pačios kaltės. Kad Kremliaus režimas yra pasiruošęs "priversti gyventi taikiai" bet kurią šalį - tiek kaimyninę, tiek už jūrų marių esančią Siriją. Jeigu nesinori būti "pacifikuotiems" per keletą dienų trunkančią Rusijos karinę kampaniją, reikia pasistengti užsiauginti spyglius. O tai reiškia - finansuoti krašto apsaugą. Ir atsakingai konstruoti savo santykius su Rusija, ne rinkimams ar siekiant trumpalaikių siaurų tikslų ir interesų, o nuosekliai - nes politinis diletantizmas ir nepatyrimas gali padaryti didelę žalą.

Stay Calm and Clean your Rifle