Kaip kovoti su tankais, Kaunas, 1940

RAPORTAS

 1940 m. gegužės 11 d., Kaunas, Nr 131/sl                         SLAPTAI-ASMENIŠKAI

Artilerijos sandėlyje Kaune saugoma keletas vienetų iš Lenkų kariuomenės paimtų prieššarvinių šautuvų, taip pat vienas ar keli užsienių firmų šautuvai, įsigyti jų bandymams. Netikėto priešo užpuolimo atveju šiuos ginklus būtų galima panaudoti smulkių prieššarvinių grupių apginklavimui Suomių pavyzdžiu. Papildomai grupes būtų galima apginkluoti rankinių granatų ryšuliais, bonkėmis su benzinu, sprogmenimis. Taipogi Suomių pavyzdžiu grupėms reikėtų išduoti kariuomenėje turimus, kaip ir iš Lenkų paimtus bei policijos naudojamus automatiškus pistoletus[1], taip pat lengvuosius kulkosvaidžius Brno. Šiuo metu būtų galima išskirti keletą patikimų karių ir puskarininkių iš Karo komendantūros ir II-o inžinerinio bataliono. Geriausiai, kad šie kariai ir komandos vadas būtų įtraukti į Kauno Karo komendantūros mobilizuojamo prieššarvinio bataliono mobilizacinį sąrašą. Iš Kauno komendantūros ar kitų dalių numatyti paskirti keletą automobilių ir motociklų su vairuotojais. Galima panaudoti ir asmeninį karininkų transportą.

Šias smulkias grupes geriausiai panaudoti Kauno mieste, automobiliais permetinėjant iš vienos vietos į kitą, priklausomai nuo priešo tankų puolimo stiprumo. Kritiškiausiu atveju būtų galima panaudoti svarbių objektų – Prezidentūros, Kariuomenės štabo, tiltų ir kt. gynybai. Automatiški pistoletai leistų sudaryti ugnies persvarą kovojant su šarvuočius lydinčiais pėstininkais ir padėtų granatininkams prasiveržti iki priešo šarvuočių per granatos ar bonkės su benzinu metimo tolį.

Būtų naudinga slapta pravesti tokių grupių mokymus.

Kapitonas K.B.

Tikriausiai skaitytojus nuvilsiu, kadangi šis raportas yra išgalvotas. Tiksliau - sukurtas, remiantis informacija apie Lietuvos kariuomenėje vykusias diskusijas apie prieštankinę gynybą ir prieštankines priemones. "Raporte" mėginama išlaikyti to meto leksiką ir dokumentų struktūrą.
Be abejo, sovietų tankai būtų naikinami minuojant, 75-105 mm artilerijos ir 20 mm automatinių pabūklų ugnimi. Ir kitomis prieštankinėmis priemonėmis, minimomis šiame sukurtame raporte.

1939 m. rugsėjį iš internuotų lenkų buvo paimti 2 prieštankiniai šautuvai ir 20 jų atsarginių vamzdžių.  Lenkijos kariuomenėje šie šautuvai buvo vadinami 7,92 mm karabin przeciwpancerny Ur. wz. 35, o Lietuvos kariuomenėje – 8 mm lenkų prieštankinis šautuvas. Prieštankiniams šautuvams išbandyti buvo sudaryta programa. Numatyta atlikti bandymus šaudant iš 100 atstumo į 20 mm storio šarvą, pasvirusį 90 laipsnių kampu, ir iš 400 m atstumo į  10 mm storio šarvą, pasvirusį 60 laipsnių kampu, taip pat stebėti ginklo veikimą, atatranką šaudymo metu. Šaudyta po 10 šūvių 100 ir 400 m atstume, iš jų po 5 šūvius panaudojant originalius lenkiškus šovinius ir po 5 šūvius lenkiškais šoviniais, kuriuose kulka buvo pakeista Lietuvos kariuomenėje naudojamo šarvamušio šovinio 7,92 mm kulka „Ša“ (t.y. į lenkiško šovinio tūtą įstatant lietuviško šovinio kulką).

Lenkų rekonstruktorius su prieštankiniu šautuvu wz.35

Kitas ginklas – šveicariškas 20 mm prieštankinis šautuvas „Solothurn“ S18-100  buvo nupirktas ir išbandytas Lietuvos kariuomenėje. Nors bandymų rezultatai buvo geri. daugiau jų nenupirkta dėl didelės kainos, sudarančios apie 2/3 20 mm automatinio pabūklo kainos. Ginklas plačiau naudotas antrajame pasauliniame kare, tačiau tankų šarvams storėjant, tokių šautuvų galimybės mažėjo. Palyginus su lenkišku - šveicariška kokybė akivaizdi.

Prieštankinis šautuvas Solothurn S18-100 šaudymo pozicijoje

Kiti prieštankiniai ginklai – buteliai su benzinu ir rankinių granatų ryšuliai.

Su buteliais viskas aišku – jie plačiai aprašyti specialiojoje ir grožinėje literatūroje. Likimo žaismas – tokius pačius butelius planuota naudoti 1940 m., ir tokiais pačiais ruoštasi gintis nuo tų pačių sovietinių okupantų 1991 m. Šiam savadarbiui ginklui prilipo "Molotovo kokteilio" pavadinimas, nors jais sovietinius tankus degino dar Ispanijoje. Buvo galima padeginti ir Lietuvoje.

Vokiečių karys su dviem buteliais su padegamuoju skysčiu

Kas tai yra rankinių granatų ryšulys? Tai – keletas granatų su kotu, surištų kartu. Ryšuliai naudoti todėl, kad rankinė granata skirta kovai su pėstininkais, ir joje per mažas sprogmenų kiekis tankui išvesti iš rikiuotės. Surišus keletą granatų tikimybė nutraukti tanko vikšrą ar kitaip jį pažeisti padidėja. Pavojingas reikalas, nes granatų ryšulys yra sunkus, jį reikia mesti iš labai arti, geriausia iš apkaso ar kitos priedangos, kad patį nekliudytų sprogimo banga ir skeveldros. Lietuvos kariuomenėje naudotos vokiško tipo granatos su rankena tam buvo itin patogios, kadangi buvo galima nususkti pridedamų granatų kotus, ir į ryšulį surišti tik kovines dalis, paliekant vieną kotą patogesniam metimui.

Ryšulys iš 7 vokiškų granatų 

Tačiau 1940 m. birželį Kauno gatvės sovietinius tankus pasitiko su gėlėmis, ne su ginklais. Už istorines klaidas tenka brangiai mokėti, ir Lietuva sumokėjo savo kainą.

---

[1] Automatiškais pistoletais tarpukaryje buvo vadinami pistoletai-kulkosvaidžiai, t.y. automatiniai ginklai, šaudantys pistoletų šoviniais – vokiški MP38, sovietiniai PPŠ ir t.t. Lietuvos kariuomenėje turėta (labai nedaug) 9 mm Bergmann MP18 pistoletų-kulkosvaidžių, policijoje - 9 mm pistoletų-kulkosvaidžių, nomenklatūroje įvardintų kaip "Bergman", "Šmeiser" ir "Steyr", kurių tikslūs pavadinimai ir modeliai kol kas nežinomi.