Lietuvos kariuomenės pėstininkai: prieš pat okupaciją

Kelis ankstesnius tekstus skyriau mažiausiems Lietuvos kariuomenės pėstininkų padaliniams: įgudusių šaulių ir granatininkų skyriui tekstas , šaulių skyriui bei šaulių būriui. Dar kartą pastebėsiu, kad kariuomenėje šauliais buvo vadinami pėstininkai ir jų daliniai - pvz., šaulių batalionas, kuopa, būrys ir skyrius. Tik aukštesnis dalinys - pulkas - jau vadinosi nebe šaulių, o pėstininkų. Tokia ar panaši praktika buvo ir ne vienoje kitoje šalyje, pvz., Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje. Šis tekstas - tik apie pėstininkus, ne apie Lietuvos šaulių sąjungos narius.
1939-1940 m. Lietuvos kariuomenėje brendo organizacinės ir taktinės permainos. Stiprinant pėstininkų ginkluotę ir siekiant ją panaudoti efektyviau, likus mėnesiui iki okupacijos, buvo pradėta pėstininkų padalinių reorganizacija [1]. Apžvelkime keletą jos momentų.
1. Prieštankinė gynyba.
Po Lenkijos kampanijos reikėjo sustiprinti prieštankinius pajėgumus. Tai buvo padaryta pėstininkų pulkuose įvedant prieššarvines kuopas (vietoje termino prieštankinis to meto Lietuvos kariuomenėje naudotas terminas "prieššarvinis). Tokios prieššarvinės kuopos sudėtis buvo sekanti: kuopos vadas, vyresnysis karininkas, padedamasis būrys, 3 ŠAP būriai po 3 20 mm ŠAP pabūklus. priminsiu, kad ŠAP (šarvinis automatinis pabūklas) buvo pavadinti šveicariški 20 mm automatiniai pabūklai "Oerlikon".

Lietuvos kariuomenės kariai su 20 mm automatiniu pabūklu ŠAP (Oerlikon)

Tokiu būdu pulko vadas pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje turėjo gauti savo žinion specializuotą prieštankinį padalinį (su liūdesiu pastebėsiu, kad šiandieninėje Lietuvos kariuomenėje tokio padalinio savo žinioje brigados vadas neturi iki šiol, ir tai yra labai rimta pajėgumų spraga). Tiesa, dėl to nukentėjo šaulių batalionas, kuris neteko iki šiol turėtų 2 tokio tipo pabūklų būrio. Kadangi pulką sudarė 3 šaulių batalionai, 20 mm prieštankinių pabūklų skaičius pulke padidėjo nuo 6 iki 9, t.y. 33 proc. Svarbiausia, kad dabar pulko vadas įgijo galimybę koncentruoti prieštankinius pajėgumus ir jais manevruoti. Bataliono vadui, deja, beliko tikėtis, kad kažkiek tokių pabūklų jam bus priskirta. Be jokios abejonės toks sprendimas vertintinas itin teigiamai.
20 mm pabūklai ŠAP (Oerlikon) buvo įsigyti Šveicarijoje, ir numatyti naudoti kaip prieštankiniai ir priešlėktuviniai. 1939 m. pirkus Vokietijoje modernesnius 20 mm automatinius pabūklus LAP (Wehrmachte vadinami Flak 30), pagrindiniu Oerlikon uždaviniu tapo prieštankinė gynyba.
Nepaisant mažo kalibro, šio pabūklo sviedinys galėjo pramušti 40 mm šarvą ir 1940 m. buvo pavojingas beveik visiems ginkluotėje esantiems sovietų ir vokiečių tankams.
Lietuvos kariuomenė buvo išsirinkusi apsiginkluoti 47 mm prancūzišką prieštankinį pabūklą Schneider, tuo metu patį geriausią, tačiau artėjant karui Prancūzija jų nebepardavinėjo. Po Lenkijos kampanijos buvo tariamasi tiek su sovietais, tiek su vokiečiais, dėl trofėjinių lenkiškų (pagaminatų pagal švedų licenciją) 37 mm prieštankinių pabūklų "Bofors" wz. 36 įsigijimo, tačiau taip ir nesusitarta. Vėliau svarstyta galimybė įsigyti sovietinių 45 mm prieštankinių pabūklų.
2. Minosvaidžiai.
Iki šiol pulke buvo minosvaidžių būrys, ginkluotas 4 suomiškais 81,4 mm  1934 m. pavyzdžio Brandt  (prancūzų firmos Brandt minosvaidis, patobulintas ir gaminamas  suomių "Tampellos" neatsiklausus prancūzų leidimo).

Po reorganizacijos pėstininkų pulko minosvaidžių būrys panaikinamas, o po mažesnį, vos 2 minosvaidžius turintį būrį suformuota batalionų kulkosvaidžių kuopose. Taigi, pakeitus minosvaidžių padalinių organizaciją, jų skaičius pėstininkų pulke padidėjo nuo 4 iki 6, t.y. 33 proc.
Be minosvaidžių būrio kuopoje buvo ir 3 sunkiųjų kulkosvaidžių būriai po 4 sunkiuosius 7,92 mm kalibro kulkosvaidžius 08 m. (vokiško MG08 pavadinimas Lietuvos kariuomenėje). Planuota persiginkluoti naujais moderniais čekoslovakiškai sunkiaisiais kulkosvaidžiais, tačiau nespėta jų gauti.

7,92 mm sunkusis kulkosvaidis 08 m. (MG08) Lietuvos kariuomenėje

Suomiai Lietuvos kariuomenei susipažinimui padovanojo 120 mm "Tampella" minosvaidį. Toks ginklas idealiai tiko pulko minosvaidžių baterijai, tačiau tuo metu daugelyje šalių laikytas prabanga, ir tik įsibėgėjus antram pasauliniam karui sulaukė visuotinio pripažinimo ir iki šiandien yra nepakeičiama pėstininkų rėmimo priemonė.
3. Šaulių (pėstininkų) būrio reorganizacija.
Po kelis metus trukusių bandymų  paaiškėjo, kad šautuvinės (iš šautuvo vamzdžio) iššaunamos granatos neatitinka lūkesčių, ir vietoje jų pasirinktas suomiškas 46 mm granatsvaidis (taip tuo metu buvo vadinamas lengvasis minosvaidis). Jo techniniai-koviniai duomenys: kalibras 46 mm, svoris apie 8 kg, mažiausias šaudymo tolis - 100 m, didžiausias - 800 m, granatos svoris apie 760 g, praktinė greitošauda apie 10 šūvių per min., granata lekia iki taikinio apie 14 sek. Granatos skeveldros kaunamai veikia 15 metrų spinduliu. Granatsvaidžio veikimo principas - kaip 81 mm minosvaidžio. Ginklo tarnybą sudarė 3 kariai: taikytojas, jo padėjėjas ir granatų tiekėjas. Granatsvaidis yra būrio vado priemonė, kuri papildo lengvųjų kulkosvaidžių ir šautuvų ugnį. Prireikus, kuopos vadas gali visus granatsvaidžius valdyti centralizuotai (ugnies sutelkimai). Žygio metu jie pervežami vežimuose specialiuose rėmuose, kaip lengvųjų kulkosvaidžių stovai.

46 mm granatsvaidis (lengvasis minosvaidis) Tampella

Buvęs iki tol šaulių būryje granatininkų ir įgudusių šaulių skyrius panaikinamas.
Šiandien Lietuvos kariuomenėje naudojamą 60 mm minosvaidį aptarnaujantys du kariai turėtų pavydėti - dvi papildomos rankos granatoms pernešti labai palengvintų tarnybą.

Lietuvos kariai su 60 mm minosvaidžiu

Taigi, po reorganizacijos šaulių būrio sudėtis turėjo būti sekanti: būrio vadas, būrininkas, sekėjas, du ryšininkai, 3 granatsvaidininkai, ir 3 šaulių skyriai po 12 karių.
Šaulių skyriaus sudėtis: skyrininkas, jo pavaduotojas, 4 kulkosvaidininkai (taikytojas, jo padėjėjas ir 2 šaudmenų nešėjai) ir 6 šauliai.
Priminsiu, kad Lietuvos kariuomenė buvo ginkluota vienais geriausių to meto lengvųjų kulkosvaidžių, čekoslovakiškais 7,92 mm Brno 26 m. (ZB 26).

7,62 mm lengvasis kulkosvaidis Brno 26 m. (ZB 26)

Vėlgi, šiandieninis Lietuvos kariuomenės kulkosvaidininkas, ginkluotas kulkosvaidžiu FN MAG, turėtų pavydėti savo tarpukario kariuomenės kolegai, turinčiam 3 pagalbininkus mūšio lauke kulkosvaidžiui aptarnauti.

Lietuvos kariuomenės kariai su 7,62 mm kulkosvaidžiu FN MAG

Ne tik šiandien, bet ir tada, prieš okupaciją, turėjome puikią kariuomenę.




[1] Pėstininkų inspektoriaus brig. gen. Viktoro Giedrio 1940-05-08 raštas Nr. 1248 (nuorašas), LCVA, f. 511, ap. 1, b. 574, l. 2.