Lenkijos valstybinė įmonė Mesko žada per tris metus sukurti priešlėktuvinę raketą žemė-oras Piorun 2 ir pradėti jos bandymus ore. Naujoji raketa turi būti montuojama ant neseniai pasiekusios kariuomenę platformos POPRAD.
 |
| POPRAD parodoje MSPO, autoriaus nuotr. |
POPRADais perginkluojami Lenkijos kariuomenės divizijų oro gynybos pulkai. Tai - artimo nuotolio sistemos, skirtos kovoti su žemai skrendančiais taikiniais. Sistema sumontuota šarvuotame dviejų ašių automobilyje Žubr, kaip ir kita valdymo ir stebėjimo įranga. POPRAD šiuo metu apginkluotos raketomis Grom. Tai tokios pačios raketos, kurias įsigijo Lietuvos kariuomenė, tik "lietuviškos" yra iššaunamos nuo peties ir priskiriamos MANPADS klasei.
 |
| Raketa Grom ir jos paleidimo įrenginys, autoriaus nuotr. |
Grom yra sukurtas sovietinės raketos Igla bazėje, ir jau šiek tiek senstelėjus. Be to, joms patekus į Rusijos kariuomenės rankas kare prieš Sakartvelą, ne be pagrindo baiminamasi, kad rusų konstruktoriai atitinkamai pakoregavo savo orlaivių apsaugos sistemas, taip sumažinant šių raketų efektyvumą. Lenkijoje intensyviai kurta nauja Grom modifikacija jau pora metų oficialiai priimta į ginkluotę, tačiau vis dar nepasiekia dalinių dėl niekaip iki galo nepataisant trūkumų.
 |
| Raketos Piorun maketas. Autoriaus nuotr. |
Didžiausia Grom ir Piorun problema yra per mažas šaudymo tolis ir aukštis. Mesko inžinierių nuomone, tą turėtų ištaisyti nauja, didesnė, toliau šaudanti raketa Piorun 2. Ji, be to, turėtų pakeisti ir senas sovietines oro gynybos sistemas Osa 9K33.
 |
| Lenkų kariuomenės oro gynybos sistema OSA |
Tokios sistemos paprastai šaudo 10-15 km atstumu. Mesko teigimu, jų raketa svers apie 40 kg (su konteineriu) ir šaudys 10 km atstumu. Ji bus nutaikoma lazerine sistema.
 |
| Piorun 2 veiksme |
Piorun 2 bus montuojami ant to pačio POPRAD, panaudojant ir tą patį paleidimo įrenginį. Toks teiginys kelia abejonių - nes jeigu visa sistema Piorun 2 lengvai tilps į POPRAD mašiną, tai 4 kartus lengvesnėms raketoms pritaikytas įrenginys su sunkesnėmis turės rimtų ekploatacinių problemų. Lenkijoje, atrodo, jau turėjo pasimokyti - itališkas bokštelis Hitfist buvo perdarytas ir apginkluotas sunkesne 30 mm patranka vietoje originalaus 25 mm. Dėl gana nedidelio svorio skirtumo nebeįmanoma bokštelyje montuoti prieštankines raketas ir jų paleidimo įrangą, ir iki dabar šarvuoti transporteriai Rosomak važinėjasi be prieštankinės ginkluotės.
Taigi, raketa Piorun būtų 4 kartus sunkesnė. Mesko pateikta iliustracija labai vaizdžiai parodo raketų dydžių skirtumus
 |
| Raketos OSA, Striela-10, Grom ir Piorun 2 |
Prie raketų pateikti duomenys rodo, kad naujoji Piorun 2, sverianti apie 38 kg, šaudo tokiu pat atstumu, kaip ir 128 kg sverianti Osa. Aišku, reikia suprasti, kad Osa kovinėje dalyje (warhead) yra daugiau sprogmenų ir skeveldrų, o jos valdymo įranga sudėtingesnė. Ir čia mes susiduriame su labai įdomiu reiškiniu - ir vizualiai, ir pagal savo techninius duomenis raketa Piorun 2 vos ne kaip du vandens lašai panaši į ... ukrainietišką kompanijos "Luch" universalią raketą RK-10, tiksliau - į jos priešlėktuvinę versiją R-10-OF. Užmeskite akį ir suraskite 10 skirtumų su Piorun 2:
 |
| Ukrainietiška raketų RK-10 šeima. Apačioje - priešlėktuvinis variantas R-10-OF |
Taigi, ukrainiečiai buvo pranešę apie jos kūrimą ir pademonstravo spalį vykusioje parodoje, o lenkai apie kūrimą nepranešė, žada sukurti per 3 metus. Panaši istorija nutiko ir su Mesko siūloma prieštankine raketa Pirat. Kažkada buvo pranešama, kad tai yra polonizuotas ukrainietiškos raketos Korsar variantas, tačiau dabar apie tai stengiamasi nutylėti, pristatant kaip pačios Mesko sukurtą produktą. Priežastis paprasta - ukrainietiški ginklai geros reputacijos kol kas neturi, o Lenkijoje galiojantis principas "pirk prekę lenkišką" didesnę sėkmę žada tyrai lenkiškam produktui :)
Mano išvada nebūtų palanki broliams lenkams ir ukrainiečiams - raketa R-10-OF nėra pats tinkamiausias pasirinkimas. Lazerinė taikymosi sistema šiame oro gynybos segmente yra labai reta išimtis, ir greičiausiai čia reikėtų šiluminio arba radiolokacinio nutaikymo sistemos. Tuo labiau, kad R-10-OF dar yra "žalias" produktas. Vienintelis ukrainietiškos raketos privalumas būtų spaudas "išbandyta mūšiuose", bet jo nėra ir nebus. Kaip ten bebūtų, lenkų ir ukrainiečių konstruktoriai ir inžinieriai turi kelis metus įrodyti, kad ši raketa verta tapti Piorun 2. Bet teks labai pasistengti.
Netrukus Mesko pasiūlyme gali atsirasti dar viena ukrainietiška kompanijos "Luch" raketa, skirta oro gynybos sistemai, kuriamai pagal Narew programą. Ji atrodytų panašiai taip:
Tačiau gerų norų neužtenka. Labai abejotina, kad ukrainietiškoms raketoms užteks "parako" konkurencinėje kovoje su vakarietiškais analogais. Pirmiausia - patikimumo ir reikalaujamų kovinių savybių. Nes NATO šalyse keliami gerokai griežtesni reikalavimai, nei kokioje nors Azijos ar Afrikos valstybėje.
Ukrainos ir Lenkijos gamintojų bendros pastangos gaminti ir parduoti vieną ar kitą ginklą kaip idėja yra nebloga. Tačiau kol kas tai yra tik ilgai trunkančios programos, kurioms naudojamos lėšos, o rezultato - kaip nėra, taip nėra. Ir čia visų pirma reikalingi rimti pokyčiai tiek Lenkijos, tiek Ukrainos valstybinėje karinėje pramonėje. Akivaizdu, kad valstybinė ne tokia efektyvi, kaip stambios privačios korporacijos. Žinoma, yra pavojus pramonę privatizuojant ją visiškai prarasti. Baiminamasi ir prarasti tą pelno dalį, kuri sugrįžta į biudžetą iš valstybinių ir eksportinių užsakymų. Ne paslaptis, kad kai kas nenori prarasti sočių lesyklėlių saviems bebrams valstybinėse įmonėse. Kažkada reikėtų daryti tokį drąsų žingsnį pirmyn.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą