Gerieji žmonės švedai labai atidžiai sekė antrojo pasaulinio karo patirtį ir darė išvadas. O jos buvo labai aiškios: 1) mūšio lauke daug tankų, 2) pėstininkai neturi efektyvių ginklų su jais kovoti. Paaiškėjo, kad prieštankiniai šautuvai nėra pajėgūs lenktyniauti su vis didėjančiais tankų šarvais 1940-42 m. sukurtas itin originalus švediškas 20 mm kalibro beatošliaužis prieštankinis šautuvas Pansarvärnsgevär m/42 taip pat neturėjo pakankamos pramušamosios galios ir jokių tolimesnės modernizacijos galimybių. Pvz., m/42 negalėjo pramušti vidutinių tankų šarvų, o efektyvus šaudymo į tankus atstumas buvo vos 100 m. Pansarvärnsgevär m/42 gavo ir neoficialų Carl Gustaf vardą. Reikėtų pastebėti, kad švedai fantazija nepasižymėjo, ir gamyklos Carl Gustafs Stads Gevärsfaktori pavadinimą klijavo ne vienam ginklui - taip pat buvo pavadintas ir švediškas pistoletas-kulkosvaidis M45.
Pansarvärnsgevär m/42 "Carl Gustaf", Armemuseum eksponatas |
Taigi, 1946-1954 m. skirtingose šalyse kuriami prieštankiniai granatsvaidžiai, vėliau plačiai naudoti ir tapę daugiau mažiau populiarūs:
88,9 mm M20 Super Bazooka (JAV, 1950)
3,5 colio (88,9 mm) Super Bazooka M20, koreanwaronline.com |
82 mm RPG-2 (SSRS, 1954)
Nesėkmingai paeksperimentavę su trofėjiniais Panzerfaustais, sovietų inžinieriai ilgai kūrė lengvą, ir paprastą , kiekvienam kolūkiečiui "įveikiamą" prieštankinį granatsvaidį. Tik 1954 m. jis buvo priimtas ginkluotėn, o už paprastumą ir pigumą teko sumokėti mažesniu koviniu efektyvumu. Bene didžiausias trūkumas buvo mažas taiklumas - dėl nedidelio greičio raketa buvo itin paveiki vėjui ir kitoms meteorologinėms sąlygoms, pasakojama, kad pučiant stipresniam net apsiversdavo ore ir skrisdavo galu pirmyn. Šie granatsvaidžiai pardavinėti arba dosniai dovanoti įvairioms socialistinėms šalims ir partizaninėms grupuotėms, dalyvavę visuose įmanomuose karuose ir kariniuose konfliktuose. Naudoti ir atkurtoje Lietuvos kariuomenėje (gauti iš Lenkijos), iki 1996 metų buvo pagrindinis prieštankinis kariuomenės ir SKAT ginklas.
RPG-2, Šiaurės Vietnamo karys (greičiausiai kinietiška kopija), wikipedia |
Puikus čekoslovakų konstruktorių darbas, kurį laiką buvo šios šalies kariuomenės ginkluotėje, mėginta juos parduoti Lenkijai. Tačiau pastaroji pasirinko paprastesnį RPG-2.
Pancéřovka vz. 27, wikipedia |
Prancūzai - jie tokie, jiems nesvarbu, kaip, kad tik ne taip kaip pas visus 😀 Laimė, kad prancūzų kariams neteko susitikti su rimta priešo šarvuota technika akis į akį, nes iki pat 1989 m. buvo ginkluoti šiuo įdomiu, bet nelabai efektyviu granatsvaidžiu. Jis sukurtas žiūrint į amerikiečių Bazooką ir vokišką karo metų granatsvaidį Panzerschrek. Už amerikiečių pinigus. Plačiai naudotas užjūriuose.
Beje, tuo metu prancūzų ginklinėse vienu metu buvo galima rasti karo metų Bazookas, M20 Super Bazookas ir Anti Char de 73 mm.
Lance-Roquettes Anti Char de 73 mm modèle 1950, Guide Technique Sommaire, 1952. |
Kadangi socialistinio bloko rankiniai prieštankiniai granatsvaidžiai nebuvo labai pavykę, problemą mėginta išspręsti priimant ginkluotėn sunkesnius ginklus, šaudančius nuo trikojo arba ratukų, ir jais tempiamų (panašiai, kaip senas rusiškas Maksimo kulkosvaidžio variantas). Šis čekoslovakiškas granatsvaidis buvo gana vykęs, tačiau ne Sovietų Sąjungoje sukurti ginklai neturėjo beveik jokių šansų būti plačiau naudojami socialistiniame bloke.
Tarasnice T-21, Čekoslovakija, wikipedia |
Sovietai sukūrė savąjį sunkiojo granatsvaidžio variantą, kuris labai greitai išplito po socialistinį bloką ir įvairias pasaulio šalis, sudalyvavo ne viename kare ir konflikte.
СГ-82, Наставление по стрелковому делу, 1971 |
Grg m/48 Carl Gustaf , Armemuseum |
Netrukus Carl Gustaf tapo eksportiniu hitu. Pakankamai lengvas, patogus, galingas. Eksportiniai CG žymimi M1 (1948 m. mod.), M2 (1964 m. mod.), M3 (1991 m. mod.) ir M4 (2017 m. mod.). Tiesa, toks suskirstymas yra sąlyginis, nes ir tą patį pavadinimą turintys modeliai gali turėti įvairių konstrukcinių skirtumų, o Švedijos kariuomenėje oficialiai priimti naudoti kiti pavadinimai.
Carl Gustaf, Lietuvos kariuomenė, kam.lt |
Taigi, Carl Gustaf granatsvaidžiais persiginklavo viena po kitos Europos valstybių ir kai kurių didžiųjų (Britų) Tautų Sandraugos (Commonwealth of Nations) šalių kariuomenės. Įdomu, kad gana ilgą laiką nebuvo didesnės CG panaudojimo mūšiuose patirties. Visų pirma, dėl išskirtinio Švedijos požiūrio stengtasi šių ginklų nepardavinėti "problematiškoms šalims". Pvz., kalbama, kad Vietnamo kare dalyvavę australų daliniai buvo perginkluoti amerikietiškais 90 mm prieštankiniais granatsvaidžiais M67. Priežastis - švedų nenoras, kad jų ginklas "apsišviestų" šiame kare, ir dėl to nutrauktas amunicijos tiekimas Australijos kariuomenei. Be abejo, kare Carl Gustaf sudalyvavo, bet tyliai ir nepastebimai. Išskyrus vieną epizodą, kurį paviešino britų propaganda. 1982 m. balandžio 3 d. Argentinos pajėgoms išsilaipinant Pietų Džordžijos saloje (Folklando salos, priklausančios Didžiąjai Britanijai), joms pasipriešino nedidelis 22 britų Karališkųjų jūrų pėstininkų padalinys, vadovaujamas leitenanto K.Milso, pažadėjusio, kad "k@@@a, tuoj jie man apsižliumbs" , origin. anglų k.: “Sod that, I’ll make their eyes water!”). Kaip tarė, taip ir padarė. Nepatyrę argentiniečiai elgėsi įžūliai neatsargiai. Britų marinai netikėtai sutelkta ugnimi numušė argentiniečių transportinį sraigtasparnį "Puma", ir netrukus atidengė ugnį į bravūriškai per arti priplaukusią korvetę ARA Guerrico. Argentiniečiai suskaičiavo daugiau kaip 200 kulkų pataikymus, be to, gavo granatą iš Carl Gustaf. Šiuolaikiniai laivai yra visiškai nešarvuoti, britų ugnis apgadino pabūklus ir jų valdymo sistemos laidus. Britų pergalė buvo trumpa, bet saldi - beginkle staiga tapusiai korvetei teko skubiai retiruotis. Žinoma, netrukus korvetės įgula susitvarkė pažeistą ginkluotę ir grįžo, savo "atgaivinto" 100 mm pabūklo ugnimi privertusi britus išmintingai pasiduoti.
Argentiniečių korvetė ARA Guerrico |
Atrodė, kad čia jau buvo "švedų karaliaus" gulbės giesmė. Nors ginklas puikiai patenkino kariuomenių poreikius, tačiau laikui bėgant atsirado konkurentų - kai kuriose šalyse juos pradėta keisti vienkartiniais granatsvaidžiais. Pvz., Didžiojoje Britanijoje Carl Gustaf pakeitė LAW80.
Nauja rinka atsidarė sugriuvus Sovietų Sąjungai ir okupuotoms šalims atgavus nepriklausomybę. Taip "švedai" atsirado ir trijose Baltijos šalyse. Įdomi istorija - mat tuo metu NATO šalys parduoti ir dovanoti ginklų mums neskubėjo. O štai itin opūs švedai - pardavė, taip ilgam užsikariaudami rinką. Kurią, atrodo, sparčiai praranda. bet apie tai vėliau, sekančioje teksto dalyje.
Lietuvos kariai su Carl Gustaf, kam.lt |
Tandeminė kumuliatyvinė granata 84 mm HEAT 751, gamintojo brošiūra |
Manau, kad Live Firing Show 2020 lankytojai Pabradėje galės ne tik išvysti naujausią Carl Gustaf M4, bet ir jį pačiupinėti - geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti ar paskaityti:
Jeigu tekstas patiko, mano viešus ir nemokamus įrašus galima paremti:
Support Egidijus Papečkys at Contribee!
EgidijusPapeckys is creating Military and History News by Egidijus Papečkys | Patreon
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą