Ukraina planuoja įsigyti braziliškus lėktuvus EMB 314 Super Tucano?

Besidomintys karyba tikriausiai jau spėjo išgirsti informaciją apie Ukrainos karinių oro pajėgų ketinimus įsigyti braziliškų atakos lėktuvų EMB 314 Super Tucano.
Reikia pripažinti, kad brazilų aviakompanijai Embraer pavyko sukurti labai neblogą lengą atakos lėktuvą, jau spėjusį puikiai užsirekomenduoti trečio pasaulio šalyse, kurios kovoja prieš įvairaus plauko partizanų ir sukilėlių grupuotes. Tarp jo operatorių - Afganistanas (nupirkti JAV vyriausybės), Brazilija, Indonezija, Kolumbija, Ekvadoras, Honduras, Dominikos Respublika, Libanas ir dar keletas, antra tiek galvoja šiuos lėktuvus įsigyti. Prieš kelias dienas nuvilnijo žinia apie Ukrainos delegaciją, vadovaujamą Karinių oro pajėgų vado, atvykusią į Braziliją susipažinti su EMB 314 Super Tucano ir galimybėmis juos įsigyti.

EMB 314 Super Tucano

Prisipažinsiu, Ukrainos ketinimas juos įsigyti buvo kiek netikėtas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jie tiktų naudoti prieš prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Ukrainos karinėms pajėgoms trūksta lėktuvų ir sraigtasparnių, ir tokia pigi alternatyva atrodo labai viliojančiai. Tai nedidelis atakos lėktuvas, tačiau jis gali pakelti ir panaudoti apie pusantros tonos pačios įvairiausios ginkluotės: 12,7 mm kulkosvaidžius, valdomas ir nevaldomas raketas, valdomas ir nevaldomas raketas oras-žemė, raketas oras-oras ir elektroninę ginkluotę pakabiname konteineryje. Jis daug patogesnis atakuojant žemės taikinius, nei nepalyginamai greitesni reaktyviniai naikintuvai. Nepalyginamai pigesnė ir jo ekploatacija.
Tačiau pažiūrėjus atidžiau, tai neatrodo tinkamas Ukrainai problemos sprendimas. Kodėl?
Grįžkime prie Super Tucano istorijos - jis naudojamas tų šalių, kurios kovoja prieš įvairius sukilėlius. Menkai ginkluotus sukilėlius. Rytų Ukrainos separatistai ginkluoti geriau, nei dauguma Europos kariuomenių, o oro gynybos priemonių koncentracija čia ypatingai didelė. Žinoma, didžioji dalis pirmųjų Ukrainos karo aviacijos nuostolių buvo dėl padarytų taktinių klaidų. Tačiau vėliau separatistai gavo dar daugiau pačių įvairiausių priešlėktuvinių ginklų, ir šis puikus braziliškas lėktuvėlis čia negalėtų veikti taip nebaudžiamai, kaip Afrikos ar Pietų Amerikos valstybių padangėse. Kita medalio pusė - galimas Rusijos karinės aviacijos įsikišimas į eventualius karo veiksmus (teoriškai ginkluotas konfliktas šiuo metu įšaldytas) Rytų Ukrainoje. Kol kas, deja, Rusijos karinės oro ir kosmoso pajėgos pajėgios uždengti oro erdvę virš separatistų kontroliuojamų teritorijų, akimirksniu priversdamos Super Tucanus nekišti čia nosies. Taip jau nutiko Sakartvele.
Taigi, Ukrainos karinės oro pajėgos tarsi ir gautų nebrangią (sąlyginai) oro atakų priemonę, tačiau lemtingu momentu ji neturėtų galimybės efektyviai veikti.
Vietoje to reikėtų aiškaus plano, kaip sustiprinti savo naikintuvų aviaciją ir oro gynybos priemones, nes tai yra būtina sąlyga siekiant atgrasyti potencialų agresorių nuo puolimo konvencinėmis pajėgomis. Nes būtų naivu manyti, kad Rusija nebegali ryžtis įžiebti trumpo lokalaus karo su Ukraina, tokiu būdu vėl sujaukdama jos visus vidaus politinius pasiekimus. Tikimybė mažesnė nei anksčiau, tačiau vis dar įmanoma.
Todėl jeigu manęs kas paklaustų patarimo, aš pasiūlyčiau tokių egzotiškų trečio pasaulio šalių ginklų atsisakyti ir, susiveržus diržą, stiprinti konvencines priemones. Ukraina yra didelė, turinti perspektyvą šalis, kuri gali sau tą leisti, ir privalo tą padaryti.