Ar Baltijos šalims reikia kovinių lėktuvų?

Nuolatos girdime tokį klausimą - ar Lietuvai reikia kovinių lėktuvų? Ar Baltijos šalims reikia kovinių lėktuvų? Klausimas aktualus, kaip ir ne vienas jūsų, domiuosi juo seniai. Analizuoju kitų šalių įsigijimus, eksploatacijos kaštus ir problemas. Iki šiol į šį klausimą atsakydavau keliais pagrindiniais teiginiais:

SAAB Grippen naikintuvas, nuotr. iš gamintojo puslapio

1. Koviniai lėktuvai Lietuvai reikalingi. Poreikiai jiems platūs, pradedant nuo plataus spektro bendradarbiavimo su Sausumos pajėgomis ir baigiant oro gynyba.
2. Šiuo metu lėšų koviniams lėktuvams nėra ir artimiausiu metu nebus.
3. Turėti savo kovinius lėktuvus yra būtinybė, negalima amžinai gyventi "išlaikytinio" lūkesčiais.
3. Šiandien kalbėti apie savo kovinius lėktuvus gali tik politinis savižudis, kadangi tai kelia pavojų Baltijos oro policijos misijai. Todėl būtina:
1) aiškiai nusistatyti laiko ašį ateičiai, pagal kurią būtų kuriamos kovinės pajėgos;
2) tai turi būti bendras visų trijų Baltijos šalių (3B) projektas;
3) verta pamąstyti apie bendrą 3B kovinį aviacijos komponentą, valdomą rotaciniu principu.

Todėl nepaprastai įdomu buvo išgirsti Estijos karo akademijos viršininko pavaduotojo, plk. Riivo VALGE mintis liepos 26 d. vykusioje konferencijoje. Pranešėjui maloniai sutikus, pasidalinsiu kai kuriomis mintimis ir pranešimo skaidrėmis. Mano išverstus (vertimas laisvas, siekiant perteikti esmę) jo teiginius pažymėjau žalia spalva, originalius teiginius anglų kalba - mėlyna spalva.

Plk. R.Valge pranešimo esmę tiksliai atitiko pavadinimas: Oro pajėgumų vystymo Baltijos šalyse perspektyvos, origin: Prospects of Developing Air Domain Capabilities in Baltics.
(Oro pajėgumai šiuo atveju supaprastintai reiškia naikintuvus ir oro gynybos baterijas)
Pranešėjas iškėlė du pagrindinius klausimus:
1. Ar Baltijos šalys turi sukurti/palaikyti Oro pajėgumus? (Kodėl?) 
origin: Should 3B develop/own military Air Domain Capabilities? (Why)
2. Ar Baltijos šalys gali sukurti/palaikyti Oro pajėgumus? (Lėšų klausimas)
origin: Could 3B develop/own military Air Domain Capabilities? (The Money Question)

Atsakymas į pirmą klausimą buvo trumpas ir aiškus:
- Nuo antrojo pasaulinio karo nė vienos konvencinės sausumos pajėgos nelaimėjo nė vieno mūšio, jeigu priešininkas kontroliavo oro erdvę;
- Vienintelė tikėtina grėsmė Estijai/NATO kyla iš šalies, kuri turi dideles konvencines pajėgas, įskaitant pajėgią aviaciją;
- Vienintelė galimybė atgrasyti/atremti konvencines pajėgas yra turėti greitaireaguojančias subalansuotas jungtines (oro, sausumos, jūros) pajėgas;
- taigi, į oro pajėgas 3B regione neturi būti žiūrima pro pirštus.

Atsakydamas į antrą klausimą plk. R.Valga pateikė tris pavyzdžius, palygindamas 3B su Suomija, Danija ir Slovakija keliais pjūviais:
1) gyventojų skaičių;
2) gynybos biudžetą;
3) turimų naikintuvų skaičių;
4) raketinių oro gynybos sistemų skaičių.

Trijuose pirmuose stulpeliuose pateikiami Estijos (EE), Latvijos (LAT) ir Lietuvos (LTU) statistiniai duomenys, už raudonos linijos - susumuoti 3B (4 stulpelis) ir lyginamos šalies (5 stulpelis) duomenys. Duomenys nėra preciziškai tikslūs, nes tai yra tik pavyzdys, skirtas iliustruoti patį mąstymo principą.
Ir taip, 3B turėdamos apie 10% gyventojų daugiau nei Suomija, surenka apie 30% mažesnį gynybos biudžetą. Su tiek lėšų, suomiai sugeba ekploatuoti 55 naikintuvus ir 4 vidutinio nuotolio raketines oro gynybos baterijas. Tiesiogiai santykinai lyginant pagal gynybos biudžeto dydį, 3B teoriškai galėtų turėti apie 39 naikintuvus (pvz., kiekviena valstybė po 12 naikintuvų eskadrilę) ir maždaug po 1 oro gynybos bateriją.

Dar įdomesnis Slovakijos atvejis. Lyginant su ja, 3B turėdamos apie 10% daugiau gyventojų, surenka apie 30% didesnį gynybos biudžetą. Su tiek lėšų, slovakai sugeba ekploatuoti 11 naikintuvų, įsigyti 14 naujų ir  išlaikyti 6 oro gynybos baterijas.
Taigi, 3B teoriškai galėtų turėti po 4-6 naikintuvus ir po 2 oro gynybos baterijas.

Plk. R.Valga sako, kad "Estija, Latvija ir Lietuva nepajėgios įsigyti jokios aviacijos sistemos. Susumavus gynybos išlaidas galimybės atrodo geriau".
Orig.: "Estonia, Latvia or Lithuania separately, are struggling to acquire any Air Domain combat capable systems. With the combined military spenditure the possibilities look better."

Sunku jam nepritarti. O dabar pasinaudosiu proga išsakyti savo nuomonę.
Žiūrint į Slovakijos pavyzdį, kovinių aviacijos pajėgumų įsigijimas atrodo visiškai įmanomas. Ne rytoj, bet ir nelaukiant, kol Marse įsikurs Žemės kolonijos. Lietuva jau įsigijo 2 NASAMS oro gynybos baterijas (tiesa, atrodo, kad jos bus nepilnos, apkarpytos sudėties, ir kol jos pradės saugoti Lietuvos dangų dar teks palūkėti), belieka įsigyti lėktuvus.
Tačiau šiandien atskiri lėktuvai nekariauja, o keli lėktuvų grupė nėra pajėgi užtikrinti jokių uždavinių vykdymo. Bet 12-18 lėktuvų eskadrilė jau yra kovinis vienetas.
Ar galėtų toks kovinis vienetas būti bendras? Mano nuomone - taip. Jis galėtų būti dislokuotas dalimis kiekvienoje šalyje, tačiau turėti bendrą vadovybę, paskiriamą rotaciniu principu ir, svarbiausia, aiškias užduotis, kad nesigautų antklodės tempimas vienos šalies naudai. Tai būtų pats paprasčiausias ir greičiausias būdas sukurti kovinį 3B aviacijos komponentą, ateityje išauginant kiekvienoje valstybėje po eskadrilę, vėlgi - pavaldžią bendrai vadovybei. Tai leistų atpiginti ir suvienodinti personalo parengimą ir technikos aptarnavimą, sukuriant tokią infrastruktūrą, kuri neįkandama nė vienai iš 3B atskirai. Be to, galima tikėtis ir solidžios Šiaurės šalių paramos.
Ko reikia? Politinės valios.
Ką manote jūs?

P.S. gerb.skaitytojai, priminsiu, kad skaidrės yra autorinė nuosavybė, ir jas platinti bei naudoti kitais nei savišvietos ir diskusijų tikslais be autoriaus, plk. R.Valge sutikimo būtų neetiška.