Prieš 80 metų, 1941 metų spalio 16 d. Sovietų Sąjungos
Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas legendinis aviacijos konstruktorius, Lietuvos
karo aviacijos vadas, brigados generolas Antanas Gustaitis.
Žmogus, kurio sukurti lėktuvai ANBO 1940 metais sudarė
PUSĘ viso Lietuvos karo aviacijos parko! Jo dėka Lietuvos aviacija tapo žinoma
pasaulyje, o kariuomenė gavo kokybiškus, labai patikimus ir specialiai jos
poreikiams ir užduotims sukonstruotus lėktuvus.
Kuklus ūkininkų vaikas iš netoli Marijampolės esančio
Obelinės kaimo, baigė garsiąją Marijampolės gimnaziją, tuo metu nuo vokiečių
besitraukiančių rusų išvežtą į Jaroslavlį, ir 1916 m. įstojo į Kelių
inžinerijos institutą Sankt Peterburge (tuo metu vadinosi Petrogradu). Jau 1917
m. buvo mobilizuotas, tačiau fronto nepasiekė – tapo Konstantino artilerijos
mokyklos kursantu. Kurios irgi nebaigė. Karininko laipsnį gavo 1920 m., jau
Lietuvoje, pabaigęs Karo aviacijos mokyklos I laidą. Dalyvavo kovose už
Lietuvos Nepriklausomybę, o joms pasibaigus tęsė karjerą Karo aviacijoje.
Jau 1925 m. liepos 14 d. pakėlė į dangų savo pirmą
sukonstruotą ir Aviacijos parko dirbtuvėse pagamintą vienvietį ANBO-I. O už 2
mėnesių iškeliavo studijuoti į Aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų
mokyklą Prancūzijoje. Ją baigė 1928 m., grįžo su aviacijos ir mechanikos
konstrukcijų inžinieriaus diplomu. Ir paraleliai su sėkminga karininko karjera
konstravo lėktuvus:
1927 m. lapkričio 10 d. – lengvasis lėktuvas ANBO-II
1929 m. spalio 5 d. pakėlė trečiąjį savos konstrukcijos
lėktuvą, mokomąjį ANBO-III
1931 m. gegužės 19 d. – mokomasis ANBO-V
1932 m. liepos 14 d. – lengvąjį žvalgybai ir
bombardavimui skirtą ANBO-IV
1933 metų liepos 6 d. – mokomasis ANBO-VI
1936 m. rugpjūčio 11 d. – mokomasis ANBO-51 (modernizuota
ANBO-V versija)
1937 m. sausio 21 d. – lengvasis žvalgybos lėktuvas - bombonešis
ANBO-41 (modernizuota ANBO-IV versija)
1938 m. rugsėjo 5 d. – į dangų šovė ANBO-VIII. Ko gero tautiečių
mylimiausias, o tuo pačiu ir labiausiai mitologizuotas A. Gustaičio
sukonstruotas lėktuvas.
 |
Peržiūrėję sukonstruotų lėktuvų sąrašą matome, kad jame yra tik mokomieji ir žvalgybiniai lėktuvai. Tiesa, dar vadinami ir lengvaisiais bombonešiais, tačiau galimybė atakuoti žemės taikinius buvo tik „fakultatyvinė“. Realiai lengvuoju bombonešiu galima pavadinti tik ANBO-VIII, kuris buvo universalus, vienodai tinkamas tiek žvalgybai, tiek atakoms iš oro. Ir čia yra tas esminis skirtumas tarp Antano Gustaičio ir kito talentingo konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus, panašiai tuo pačiu metu pradėjusio kurti lėktuvus DOBI. Jurgis Dobkevičius siekė rekordų – mėgino išspausti iš konstrukcijos kiek įmanoma daugiau greičio, tobulindamas ir rinkdamasis originalias aerodinamines formas. Todėl visi jo lėktuvai nebuvo nei patogūs, nei saugūs skraidyti. J. Dobkevičius paliko karinę tarnybą ir planavo gyventi iš lėktuvų kūrimo, juos reklamavo užsienio spaudoje. Buvo ką reklamuoti – 1923 m. DOBI-II buvo greičiausias dvivietis lėktuvas pasaulyje. Tačiau konstruktoriaus rizika nepasiteisino – DOBI lėktuvai nuolat patirdavo avarijas, o galiausiai, ir labai greitai, pasiglemžė ir pačio J. Dobkevičiaus gyvybę. 1926 m. birželio 8 d. Jurgi Dobkevičius žuvo aviakatastrofoje, leisdamasis su savo trečiu lėktuvu DOBI-III.
Karo aviacijos vadovybė rėmė J. Dobkevičiaus darbą ir
planavo iš karto gaminti 10 lėktuvų DOBI-II seriją. Keistokas sprendimas, nes,
mano nuomone, jau tuo metu matėsi konstrukciniai šio lėktuvo trūkumai, ir jo
nepritaikymas oro žvalgybai vykdyti. Tačiau po serijos avarijų DOBI lėktuvų
gamybos Karo aviacijai atsisakyta.
Tuo tarpu A. Gustaitis iš karto kūrė lėktuvus, kurių
labiausiai reikėjo Lietuvos karo aviacijai. Paprastus, gaminamus iš turimų medžiagų,
labai kruopščiai parenkant variklius. Rezultatas buvo tikrai įspūdingas –
lėktuvai gavosi nebrangūs, labai patikimi, lengvai pilotuojami, atleidžiantys
lakūnui pilotavimo klaidas, pigūs eksploatacijoje. Visi jo lėktuvai galėjo tūpti
praktiškai bet kurioje lauko aikštelėje, o prireikus – tiesiog pievoje, ir iš
jos pakilti. Oro žvalgui taip pat buvo labai patogios sąlygos stebėjimui ir
fotografavimui. Nedidelis pernešamų bombų kiekis ir kulkosvaidžiai svoris leido
atakuoti žemės taikinius. Lėktuvai buvo pakankamai greiti savo klasei.
Man labiausiai imponuoja A. Gustaičio sugebėjimas
atsisakyti asmeninių konstruktoriaus ambicijų, jeigu jos susikirsdavo su Karo aviacijos
interesais. Gytis Ramoška (detaliausiai ANBO lėktuvus tyrinėjęs istorikas)
pamini tokį atvejį - konstruodamas ANBO-IV, A. Gustaitis jis suprojektavo uodegos
plokštumą tokią pačią, kaip tuo metu naudojamo Lietuvos Karo aviacijoje itališko
lengvojo bombonešio Ansaldo A-120. Ne todėl, kaip kad šaipėsi kai kurie
kritikai, kad nemokėjo, o todėl, kad karo atveju šios plokštumos galėtų būti
naudojamos remontuojant abiejų tipų lėktuvus, palengvindamos jų grąžinimą į rikiuotę.
Kiekvienam kuriančiam žmogui pajėgti save taip apriboti – didelis iššūkis. Be
to, A. Gustaitis atsispyrė pagundai imtis naikintuvų konstravimo, nors šie
greiti ir manevringi lėktuvai yra kiekvieno konstruktoriaus svajonė. Iš kitos pusės,
drįsčiau kelti prielaidą, kad A. Gustaičiui naikintuvai buvo gerokai mažiau artima sritis – būtent todėl nuo jo tapimo Lietuvos Karo aviacijos
viršininku naikintuvų aviacija stiprokai šlubavo. O bene didžiausia klaida buvo
tai, kad klaidingai įvertino olandišką naikintuvą Fokker D. XXI, kuris jau 1935-1936
m. galėjo būti pradėtas gaminti Lietuvoje, ir 1940 m. būtume turėję kokybiškai
ir kiekybiškai pranašesnes naikintuvų pajėgas, o 1941-1942 m. būtų atsiradusi
galimybė žengti sekantį žingsnį pirmyn ir pradėję dar modernesnių naikintuvų
gamybą. Bet istorija susiklostė taip, o ne kitaip, ir dėl politinių ir
geopolitinių priežasčių jokie naikintuvai nebūtų pakeitę skaudaus ir klaidingo sprendimo
1940 m. birželį.
Bet grįžkime prie A. Gustaičio. 1938 m. rugpjūtį
pastatytas ir išbandytas žvalgybos lėktuvas-lengvasis bombonešis ANBO-VIII buvo
proveržis pirmyn. Nors jau ir jautėsi atsilikimas nuo didžiųjų valstybių,
tačiau ANBO-VIII vis dar labai tiko Lietuvos Karo aviacijai, tai buvo tikra „darbinė
kamanė“, atitinkanti visus keliamus reikalavimus ir tinkama visoms užduotims
vystyti. Tuo metu jau buvo sunku, ar net visai neįmanoma, gauti pirkti ne tik
lėktuvų, bet ir jų dalių bei aviacinės ginkluotės. ANBO-VIII gamyba Lietuvoje galėjo
ilgam užtikrinti poreikius, gerokai mažiau priklausant nuo užsienio tiekėjų.
Tačiau tada nutiko antrasis pasaulinis karas. Vokiečių propaganda buvo itin
sėkminga, ir jos dėka Lenkijos kampanija ir jos rezultatai, tiksliau tai, kaip
jie buvo pateikti vokiečių propagandos mašinos, sukėlė šoką viso pasaulio
kariuomenėse. Tas palietė ir aviaciją. Lietuvoje taip pat imtasi peržiūrėti
visus projektus, taktikas ir ginkluotę. A. Gustaitis ir anksčiau turėjo
pavyduolių, bailiai už nugaros šnibždančių, kad jis neva pernelyg pelnosi iš
lėktuvų konstravimo, kaip Karo aviacijos viršininkas tiesiog „prastumdamas“ savo
konstrukcijas. Tai buvo šlykštus melas, A. Gustaičiui teko rimtai pakovoti už
savo lėktuvus su sprendimus priimančiomis komisijomis, tarp kurių buvo visų
institucijų atstovai. Pvz., to meto Valstybės kontrolė už valstybės lėšas
kovojo kaip liūtas už liūtukus.
Tačiau jo nedraugai netrukus galėjo triumfuoti – sudaryta
komisija, vadovaujama Karo technikos viršininko brig. gen. K. Popeliučkos (šiam
generolui turėčiau daug priekaištų dėl ne vieno projekto) ANBO-VIII „nurašė“
kaip visiškai netinkamą laikmečio reikalavimams, net nepasivarginusi
pasikviesti A. Gustaitį. Pastarasis išsikovojo teisę statyti lėktuvus,
pasižadėjęs juos aprūpinti naujais, galingesniais varikliais ir apginkluoti 20
mm pabūklais, kurių būtinai reikėjo komisijos nariams. Su varikliais reikalas
buvo išsprendžiamas – netikėtai atsirado galimybė įsigyti jų Sovietų Sąjungoje.
Nepatikėsite, bet jeigu Vokietija nebūtų taip greitai sutriuškinusi
Prancūzijos, Lietuva nebūtų buvusi okupuota, o sovietų varikliai būtų atkeliavę
ir sumontuoti į ANBO-VIII (jie jau buvo atsidūrę prašomos parduoti technikos ir
ginklų sąraše, kurį sovietai būtų patenkinę, jeigu ne okupacija). Nepaisant gerokai
prastesnės sovietinių variklių gamybos kultūros ir kokybės nei naudojamų
britiškų, gerų mechanikų dėka (o tokie ir buvo Lietuvoje) juos naudoti buvo
galima sėkmingai – ką vėliau įrodė Suomijos karo aviacijos technikai,
sumontuodami galingesnius trofėjinius sovietinius variklius į senus
prancūziškus naikintuvus.
O štai dėl pabūklų komisija buvo neteisi – tokio tipo nešarvuotame
lėktuve kaip ANBO-VIII montuoti pabūklus nebuvo prasmės, netgi atvirkščiai, jie
būtų ženkliai pabloginę lėktuvo technines ir kovines charakteristikas. Neabejoju,
A. Gustaitis juos pažadėjo tik tam, kad gauti komisijos leidimą statyti
ANBO-VIII, o vėliau tiesiog būtų padaręs savaip.
Lietuvoje įprasta lyginti ANBO-VIII su vokišku
pikiruojančiu bombonešiu Ju-87, tačiau tai visiškai nepalyginami lėktuvai. A.
Gustaičio konstrukcija buvo nepalyginamai reikalingesnė nei Ju-87, kuris
Lietuvos Karo aviacijoje iš viso būtų sunkiai radęs sau vietą. Iš esmės
ANBO-VIII galėtų būti lyginamas su sovietiniu artimu bombonešiu Su-2 (išgarsintu
pseudoistoriko Rezuno-Suvorovo kaip „puolamasis bombonešis“ „Ivanov“) ir
gerokai didesniu bei brangesniu, tačiau turinčiu labai panašias galimybes britų
bombonešiu Bristol „Blenheim“. Abu šie lėktuvai buvo pakankamai sėkmingi,
atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis jiems teko veikti.
Sėkmingu lėktuvu galėjo tapti ir ANBO-VIII. Bet netapo,
nes Lietuva buvo okupuota, o Antanas Gustaitis suimtas ir sušaudytas.
Nepritariu dabar madingiems užsipuolimams jo atžvilgiu, išdaviko etiketės
klijavimui ir kitai piktai kritikai. Jis jos nenusipelnė. Antanas Gustaitis
buvo vienas iš nedaugelio karininkų, kuris hibridinę sovietinę agresiją perprato
iš karto. Jis išliko ištikimu Lietuvos patriotu, o už padarytas klaidas
sumokėjo asmenine kančia ir savo gyvybe.
Žvelgdamas atgal pasakyčiau, kad 1940 m. birželį Lietuvos
aviacija buvo pasirengusi vykdyti užduotis pasipriešinus sovietų agresijai, ir tame
yra nemaža dalis asmeninio Antano Gustaičio indėlio – tiek kaip lėktuvų
konstruktoriaus, tiek kaip Karo aviacijos viršininko.
Amžiną Atilsį, Generole!
Norintiems daugiau sužinoti apie Antaną Gustaitį, ANBO lėktuvus ir Lietuvos karo aviaciją rekomenduoju apsilankyti unikaliame Lietuvos aviacijai skirtame forume Plieno sparnai www.plienosparnai.lt
Čia surinkta medžiaga ir nuotraukomis mielai naudojuosi dėl patikimumo ir gausumo.
Jeigu tekstas patiko, mano viešus ir nemokamus įrašus galima paremti:
Support Egidijus Papečkys at Contribee!
EgidijusPapeckys is creating Military and History News by Egidijus Papečkys | Patreon
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą