Nors šiandien dėmesio centre yra bepiločiai orlaiviai, sunkiosios šarvuotos
technikos, artilerijos ir pilotuojamos aviacijos pirkimai toliau auga.
Tokie „geležies pirkimai“ kelia bekompromisę bepiločių orlaivių apologetų
kritiką ("viską akimirksniu sunaikins dronais") , bet kariuomenėse puikiai supranta sunkiosios technikos ir ugnies
priemonių poreikį ir jas toliau sėkmingai perka, karavanas eina ir nestabčioja
apsidairyti.
Ir čia į tradicinę Europos, JAV ir Izraelio ginklų gamintojų prekybos rinką sparčiai
ir triukšmingai braunasi Pietų Korėjos įmonės. Priversti gyventi įtampoje dėl
agresyvios Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės pietų korėjiečiai susikūrė pramonę,
užtikrinančią beveik visų ginkluotųjų pajėgų poreikių patenkinimą.
 |
| Šiaurės Korėjos tankai parade |
Logiška, kad išaugus gamybos galimybėms, pradėta aktyviai dairytis eksporto
rinkų. Rusijos agresija prieš Ukrainą plačiai atvėrė ginkluotis pradėjusios
Europos rinkos duris. Korėjiečių bandymas apginkluoti Lietuvos kariuomenę
nebuvo sėkmingas, bet ir jį verta aptarti.
Toli gražu ne visa korėjiečių produkcija sulaukė sėkmės. Kai kurie,
atrodytų, sėkmingi pavyzdžiai, kelią skinasi labai sunkiai, ir visų pirma tai
pasakytina apie sunkiąją šarvuotą techniką, tankus ir pėstininkų kovos mašinas,
bei apie aviaciją.
 |
| Korėjietiškas mokomasis-kovinis lėktuvas T-50 |
Nesiimsiu detaliai aptarti kiekvienos kovinės mašinos, nes gautųsi stora
brošiūra, apžvelgsiu pagrindinius pavyzdžius ir svarbiausias aplinkybes.
Korėjiečiai sugebėjo pasiūlyti sąlyginai pigų tanką, ginkluotą standartine
Vakarų šalių ginkluote, galintį šaudyti standartine NATO amunicija, užtikrino reikiamą
ugnies galią, mobilumą ir apsaugą.
Be to, siūlė neįprastai greitus pristatymo terminus ir buvo pasiryžę
perduoti reikiamas technologijas tanko gamybai perkančioje šalyje. Iš dalies
tokį lankstumą leido pasiūlyti noras įeiti į rinkas, ir tai, kad didžioji
konstrukcinių darbų našta gulėjo ne ant gamintojo, o ant valstybinės agentūros
pečių.
Tai labai ryškiai kontrastavo su vieno pagrindinių konkurentų – Vokietijos gamintojų
– nenoru dalintis technologijomis ir lėtais užsakymų vykdymo terminais. Būtent šie
privalumai tapo korėjiečių eksporto pasiūlymų vizite kortele ir raktu į sėkmę.
K2 „Juodoji Pantera“
 |
| K2 "Juodoji Pantera" |
Vos tik pasirodžiusi ši Hyundai Rotem Company gaminama kovinė mašina atrodė iš karto sulauks milžiniškos eksportinės sėkmės.
Visų pirma, itin perspektyviai matėsi Pietų Korėjos ir Turkijos
bendradarbiavimas kuriant turkišką tanką „Altay“. Tačiau turkams labiausiai reikėjo
gero variklio ir transmisijos, o būtent šie elementai ir buvo silpnoji, labai
greitai išryškėjusi „Juodosios Panteros“ vieta. Todėl perspektyvus
bendradarbiavimas neišaugo į tikrai didelę eksportinę sėkmę, nors turkų ir
korėjiečių bendradarbiavimas visiškai nenutrūko. Visgi jo apimtys ir tempai yra
toli nuo pirminių abiejų pusių lūkesčių.
 |
| Tankas "Altay" |
Tikrą triumfą K2 turėjo patirti Norvegijoje. Tankas puikiai pasirodė testuose.
Norvegai, kaip ir kiti skandinavai, ginkluotę testuoja taip, kad yra ko
pasimokyti. Ypač nustebino išskirtinis K2 pravažumas šaltuoju metų laiku ir giliame
sniege. Kas neturėtų stebinti, atsižvelgiant į Pietų Korėjos geografines
sąlygas.
Dideliam korėjiečių nusivylimui Norvegija pasirinko vokiečių „Leopard 2“
variantą, argumentavusi ne techninėmis savybėmis, o tuo, kad visas regionas yra
pasirinkęs vokiškus tankus.
Tačiau tai įkvėpė naujiems eksporto „kryžiaus“ žygiams, mosikuojant Norvegijos
testų rezultatais. Ir sėkmė atėjo greitai – korėjiečių išskėstomis rankomis
laukė mūsų kaimynai lenkai.
Lenkija buvo priėmusi sprendimą ženkliai stiprinti savo ginkluotąsias
pajėgas, didinti karių skaičių, formuoti naujus stambius vienetus. Tam reikėjo daug
ginklų, tame tarpe ir tankų. Be to, lenkai suvokė būtinybę atsikratyti senų
sovietinių tankų T-72 ir jų vietoje modernizuotų variantų PT-91 „Twardy“. Naudotų
vokiškų „Leopard 2“ neužteko, o amerikietiški „Abramsų“ pirkimas nebuvo rimtai
svarstomas iki 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.
 |
| PT-91 Twardy |
Tačiau Lenkija turėjo specifinį reikalavimą – kad išsilaikytų, jos didelei
valstybinei pramonei reikėjo užsakymų. Stagiai peršokti nuo sovietinių
technologijų į modernias vakarietiškas nebuvo paprasta, todėl visa vakarietiška
ginkluotė turėjo būti „polonizuojama“, t.y. supaprastinama, pritaikoma prie
vietos pramonės galimybių.
Tai buvo milžiniška problema, nes „polonizacija“ ilgam atidėdavo gamybos
pradžios laiką ir prailgindavo pristatymą į kariuomenę. Be to, kildavo įvairių
problemų, kai vienur sutaupius, kitur reikėdavo primokėti, arba kai apkarpytos
techninės-kovinės galimybės neatitikdavo reikalavimų.
Taip nutiko ir su suomišku šarvuotu transporteriu „Patria“, kuris pavadintas
KTO „Rosomak“ pradėtas gaminti Lenkijoje. Tačiau nepaisant pradinių nesėkmių, „Rosomak“
projektas tapo visiška sėkme, leidusia padaryti proveržį šarvuotos technikos
konstravime ir gamyboje, apginkluoti motorizuotų pėstininkų brigadas (nes
jokios kitos alternatyvos nebuvo) ir įsilieti į „Patria“ gamybos eksportui
grandinę. Visiškas win-win. Plačiau apie tai čia ir čia
 |
| Naujoji Patria AMV |
Bet grįžkime prie K2. Korėjiečių lankstumas labai tiko lenkams, o greiti pirmų
„Juodųjų Panterų“ pristatymai padėjo peržengti per juodas duobes, atsiradusias formuojant
naujas divizijas ir didelį skaičių T-72 tankų perdavus Ukrainai. Tos duobės
buvo tokio gylio, kad teko dar įsigyti ir amerikietiškų tankų „Abrams“, taip
susikuriant visišką tankų „zoologijos sodą“, bet nepaliekant tankų brigadų su
faneriniais maketais.
Neabejoju, kad K2 projektas Lenkijai irgi taps visiška sėkme. Lenkams
reikia tiek tankų, kad joks kitas variantas tiesiog negalimas. Vietos pramonė
bus ilgam aprūpinta darbu, vėl bus pasiektas technologinis proveržis, o K2 bus
gaminami ir eksploatuojami ilgai, nuolat juos modernizuojant ir, neabejoju,
dalį jų vėliau perdarant į bepilotes antžemines kovos mašinas. Jiems nereikia dairytis
į kaimynus, nes didelis K2 tankų ir mašinų jų bazėje skaičius leis pigiai ir
racionaliai susikurti ir išnaudoti eksploatacinę infrastruktūrą.
Pikti liežuviai plaka, kad pirmoji eksploatacijos patirtis Lenkijoje nėra džiuginanti, problemos su varikliais ir transmisija niekur nedingo, yra ir kitų bėdelių. Ir šitie dūmai neatsirado be ugnelės.
Bet neabejoju, kad palaipsniui viskas išsispręs, ir tai bus dar vienas Lenkijos win-win.
 |
| Pirmos "Juodosios Panteros" prieš kelionę iš Korėjos į Lenkiją |
Ir čia neišvengiamai atsiremiame į Lietuvos atvejį. Juk mums irgi siūlė K2,
ir tikrai buvo daug šį pasiūlymą palaikančių. Man asmeniškai toks variantas
irgi atrodė (ir tebeatrodo) technine ir karine prasme visiškai priimtinas.
Pliusai – mažesnė kaina, greitesnis pristatymas, didesnės galimybės (bent
jau teoriškai) įtraukti vietos pramonę, bei šalia besikurianti galinga K2
aptarnavimo infrastruktūra Lenkijoje.
Tačiau Lietuva pasirinko tankus „Leopard 2“, ir, reikia pripažinti, kad šis
pasirinkimas tapo mūsų sėkme atsižvelgiant į politinius, karinius ir netgi
ekonominius faktorius.
Vokietijos įtaka Lietuvos saugumui yra didžiulė (ir Vokietijos brigada yra
tik ledkalnio viršūnė), Lietuvos pramonė remontuoja Ukrainos mūšių laukuose
pamuštą ar dėl techninių kliūčių išėjusią iš rikiuotės vokišką sunkiąją
šarvuotą techniką, tame tarpe „Leopard 2“ ir savaeiges haubicas Pzh 2000.
Be to, kur kas svarbiau su Bundeswehr‘u nei su Wojsko Polske standartizuota
ginkluotė ir technika. Nes karo atveju Lenkijai užteks savų iššūkių, patenkinti
mūsų saugumo lūkesčius jiems būtų per sunku. O toliau nuo fronto esanti
Vokietija turės laisvesnes rankas. Neturiu abejonių, kad vien dėl atstumo Pietų
Korėja taip pat negalėtų užtikrinti reikiamos techninės paramos, jau nekalbant
apie laiko sąnaudas ir geopolitinius vėjus.
Sekančioje dalyje pakalbėsime apie kitą Pietų Korėjos ginkluotę ir
techniką. Ir, beje, čia turinio bus dar daugiau.
Mano darbą ir įdėtą laiką galima įvertinti:
Contribee: https://contribee.com/egidijus-papeckys
Patreon: https://www.patreon.com/egidijuspapeckys
Paypal: egpapec@yahoo.com
Sąskaita: AB Swedbank, LT297300010188621078 (paskirtis - už publikacijas)
